Teisėsauga tiria, ar daugiau kaip 30 įmonių tinklą valdę asmenys, veikdami kartu, galėjo nesumokėti mažiausiai 1 mln. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pareigūnai spalį atliko 28 kratas, o įtarimai pareikšti 8 asmenims.
Įmonių tinklas apėmė maitinimo, automobilių remonto ir statybos sektorius. Dalis įmonių vykdė veiklą, o kitos, kaip įtariama, buvo naudojamos fiktyviems sandoriams pagrįsti. Pastarosioms dažnai vadovaudavo statytiniai iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių.
Tyrėjai įtaria, kad įmonių vadovai įformindavo neįvykusius sandorius ir dirbtinai didindavo perkamų prekių ar paslaugų kainas, kad sumažintų mokėtiną PVM. Įtariama, kad susijusios įmonės atsiskaitydavo pagal išrašytas sąskaitas faktūras, o vėliau pinigai būdavo išgryninami ir per tarpininkus grąžinami tam, kas juos pervedė.
Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), o jį organizuoja ir kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra. Per spalį atliktas kratas FNTT pareigūnai paėmė kompiuterius ir mobiliuosius telefonus, taip pat rado grynųjų pinigų. Tyrimui vadovaujanti Vilniaus apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė laikinai apribojo teises į 1,5 mln. eurų vertės turtą.
Aštuoniems asmenims pareikšti įtarimai dėl galimo sukčiavimo išvengiant turtinės prievolės, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo ir neteisėtos juridinio asmens veiklos. Tyrėjai šiuos Lietuvos ir ES nepriklausančių šalių piliečius laiko galimais pagrindiniais schemos organizatoriais. Įtariamieji teisėsaugai žinomi ir yra ne kartą teisti.
Lapkričio 19 d. duomenimis, ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas. Už sukčiaujant išvengtą labai didelės vertės turtinę prievolę teismas gali skirti iki 8 metų laisvės atėmimo, už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą – iki 4 metų, o už juridinio asmens naudojimą neteisėtai veiklai nuslėpti – iki 2 metų.













