Seimas lapkričio 19 d. pirmą kartą apsvarstė 2027 metų valstybės biudžeto projektą ir grąžino jį Vyriausybei tobulinti. Po pirmojo svarstymo Seimas nebalsavo, antrasis numatytas gruodžio 1 d. Projekte prognozuojamas 3,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios sektoriaus deficitas, o Valstybės kontrolė įspėjo, kad jis gali būti didesnis.
Valstybės kontrolė įspėjo dėl didesnio deficito, ministras kritiką atmetė
Projekte numatyta 22,2 mlrd. eurų valstybės biudžeto pajamų ir 27,9 mlrd. eurų išlaidų. Prognozuojamas valdžios sektoriaus deficitas viršija 3 proc. BVP Mastrichto kriterijaus ribą. Valstybės skola siektų 48,2 proc. BVP ir liktų žemiau 60 proc. ribos.
Valstybės kontrolės vertinimu, projekte trūksta dalies numatomų išlaidų, o kai kurių pajamų surinkimo prielaidos nepakankamai pagrįstos. Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė paragino patikslintame projekte atskleisti realų deficitą ir numatyti lėšų faktiniams įsipareigojimams. Institucijos vertinimu, 2029 m. deficitas gali priartėti prie 6 proc. BVP. Kad tais metais jis neviršytų 3 proc. BVP, deficitą reikėtų sumažinti daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Pasak I. Segalovičienės, toliau didinant išlaidas ir nesilaikant fiskalinių taisyklių ši suma augs.
Lietuvos bankas įspėjo, kad 3 proc. BVP viršijantis deficitas ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklių neatitinkantis grynųjų išlaidų augimas mažintų šalies finansinį atsparumą. Finansų ministras Taurimas Valys atmetė Valstybės kontrolės kritiką dėl neįtrauktų išlaidų ir pernelyg optimistiškai suplanuotų pajamų. Jis teigė, kad ministerija galės išsklaidyti abejones, o tolesnį deficito didinimą vadino nepageidautinu.
Siekdama surinkti daugiau pajamų, valdančioji koalicija susitarė dėl azartinių lošimų ir cukraus apmokestinimo pakeitimų, alkoholio bei tabako akcizų pokyčių ir naujos energetikos įmonių viršpelnių apmokestinimo schemos.
Mindaugas Lingė apkaltino projekto rengėjus slepiant deficitą
Lapkričio 9–15 d. savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas išnagrinėjo kitų komitetų ir parlamentarų pasiūlymus ir rekomendavo grąžinti projektą Vyriausybei tobulinti. Keli konservatoriai komitete pateikė atskirąją nuomonę.
Konservatorius Mindaugas Lingė apkaltino projekto rengėjus slepiant tikrąjį deficitą ir tai pavadino klastojimu. Jis rengėjus palygino su komišku personažu Ponu Bynu ir teigė, kad projektas nepakankamai atliepia socialinius poreikius. Parlamentaras priminė 2009 m. Graikijos atvejį. Pasak jo, iš pradžių skelbtas 3,7 proc. deficitas vėliau įvertintas 12,5 proc., šalis prarado prieigą prie finansų rinkų, o jos BVP smuko ketvirtadaliu.
Valdančiųjų demokratų atstovas Algirdas Butkevičius įspėjo, kad Lietuvos skola auga vienu sparčiausių tempų euro zonoje ir didėja jos aptarnavimo išlaidos. Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas kritikavo valdančiuosius dėl požiūrio į būsimas skolos aptarnavimo išlaidas, o „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis projekte pasigedo aiškiai įvardytų pajamų šaltinių.
Liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad net optimistinėmis prielaidomis paremtame projekte numatytas didelis deficitas. Ji priminė, kaip 2023 m. spalį Vilija Blinkevičiūtė kritikavo ankstesnės Vyriausybės pateiktą biudžetą, ir paragino socialdemokratus bei jų partnerius laikytis saiko. Socialdemokratas Karolis Podolskis gynė projekte numatytas investicijas į gynybą, šeimas ir socialinį saugumą. Valdančiųjų „valstiečių“ atstovas Eimantas Kirkutis svarbiausiais prioritetais įvardijo vidaus ir išorės saugumą bei ragino ieškoti papildomų pajamų ir galimybių taupyti.
Projekte didėtų pensijos ir gynybos finansavimas, keliams tektų mažiau
Gynybai 2027 m. projekte numatyta daugiau kaip 4,8 mlrd. eurų, arba 5 proc. BVP. Palyginti su 2026 m., finansavimas didėtų 34,8 mln. eurų. Keliams numatyta 749,3 mln. eurų, palyginti su 815,5 mln. eurų 2026 m. Lėšų mažėjimas siejamas su mažesniu ES finansavimu.
Pensijoms indeksuoti numatyta 715,5 mln. eurų, iš jų 70,5 mln. eurų „Sodros“ lėšų papildomam individualiosios pensijos dalies indeksavimui. Vidutinė senatvės pensija didėtų 10,4 proc. – nuo 747 iki 825 eurų. Turint būtinąjį stažą ji didėtų 10,9 proc. – nuo 807 iki 895 eurų.
Baziniai socialinės apsaugos išmokų dydžiai augtų 5–5,4 proc. Bazinė socialinė išmoka didėtų nuo 74 iki 78 eurų, todėl augtų vaiko pinigai ir kitos nuo jos priklausančios išmokos. Šeimos paketui projekte numatyta 150 mln. eurų, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas pritarė liberalo Simono Gentvilo siūlymui atsisakyti daugiau kaip 60 mln. eurų vertės paketo priemonių. Kitus siūlymus didinti išlaidas komitetas atmetė, išskyrus papildomus asignavimus Seimo kanceliarijos darbo užmokesčiui ir kibernetiniam saugumui.
Minimali mėnesio alga didėtų 8 proc. – nuo 1 153 iki 1 245 eurų prieš mokesčius. Po mokesčių ji augtų 55,66 euro – nuo 846,97 iki 902,63 euro. Mokytojų, mokslo darbuotojų ir sporto trenerių atlyginimams didinti papildomai numatyta 245,1 mln. eurų, statutinių pareigūnų atlyginimams – 45,3 mln. eurų, kultūros įstaigų ir meno darbuotojų atlyginimams – 21,8 mln. eurų, teisėjų padėjėjų ir sekretorių atlyginimams – 3,2 mln. eurų.













