Depresija, viena dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų, gali paveikti visų amžiaus grupių žmones. Remiantis Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje užregistruota 69 244 depresijos atvejai, o ligotumo rodiklis siekė 239,7 atvejo 10 000 gyventojų.
Atliktas Gyventojų sveikatos statistinis tyrimas atskleidė nerimą keliančias tendencijas: 27 proc. gyventojų nurodė, kad per dvi savaites iki apklausos jautė depresijos simptomus. Tai beveik dvigubai daugiau nei 2014 m. (12 proc.) ir daugiau nei 2019 m. (18 proc.). Tarp moterų depresijos simptomus jautė 31 proc., vyrų – 20 proc. Ypač didelė dalis, net 49 proc., tokių gyventojų nustatyta tarp 75 metų ir vyresnių moterų.
Kaip laiku atpažinti depresiją, kaip ji pasireiškia skirtingais gyvenimo tarpsniais ir kodėl jos simptomai kartais lieka nepastebėti, aiškina „Altamedica“ psichikos sveikatos centro vadovė, gydytoja psichiatrė Angelina Spietinytė.
Depresija – ne tik prasta nuotaika
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) depresiją apibrėžia kaip sutrikimą, kuriam būdingas bent dvi savaites trunkantis nuolatinis liūdesys ir susidomėjimo ar malonumo jausmo praradimas. Kiti būdingi požymiai – sumažėjusi savivertė, nuovargis, kaltės jausmas, miego ir apetito sutrikimai.
Gydytoja psichiatrė A. Spietinytė pabrėžia, kad depresijos nereikėtų painioti su trumpalaikiais nuotaikos svyravimais ar natūralia reakcija į sunkumus. Depresijos simptomai pasireiškia didžiąją dienos dalį, beveik kasdien, mažiausiai dvi savaites ir gali reikšmingai sutrikdyti žmogaus kasdienį gyvenimą.
Depresija išsivysto dėl sudėtingos biologinių, psichologinių ir socialinių veiksnių sąveikos. Tikimybę susirgti gali didinti patirtas smurtas, netektys, ilgalaikis stresas, tačiau kartais liga gali išsivystyti ir be aiškios priežasties.
Kaip skirtingais gyvenimo tarpsniais pasireiškia depresija?
Depresijos požymiai gali skirtis priklausomai nuo amžiaus ir individualių savybių, todėl ne visada lengva atpažinti psichikos sveikatos sunkumus.
Paaugliams dažnai pasireiškia vegetaciniai ir fiziniai sutrikimai, energijos stoka, svorio, apetito ir miego pokyčiai. Gali suprastėti mokymosi rezultatai, kilti sunkumų susikaupti, pasireikšti fiziniai negalavimai.
Suaugusiesiems vienas ryškiausių požymių gali būti susidomėjimo ir malonumo jausmo praradimas (anhedonija). Žmogui gali tapti sunku atlikti įprastas užduotis, priimti sprendimus, palaikyti santykius ar rasti motyvacijos kasdienei veiklai.
Vyresnio amžiaus žmonėms depresiją diagnozuoti sunkiau, nes emocinius simptomus gali užgožti somatiniai nusiskundimai ar vartojamų vaistų poveikis. Todėl svarbu vertinti ne tik fizinę sveikatą, bet ir emocinę savijautą, ypač pastebėjus ilgalaikius elgesio ar nuotaikos pokyčius.
Depresija ne visada pasireiškia akivaizdžiu liūdesiu. Kai kuriems žmonėms labiau išryškėja nerimas, dirglumas, įtampa ar fiziniai simptomai. Kartais emociniai sunkumai slopinami vartojant alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas. Tokiais atvejais svarbu atkreipti dėmesį į bendrą savijautos pokytį, jo trukmę ir poveikį kasdieniam gyvenimui.
Pogimdyminė depresija: svarbu atkreipti dėmesį į mamos savijautą
Depresija gali pasireikšti ir po gimdymo. Pogimdyminė depresija – reikšminga psichikos sveikatos problema, galinti neigiamai paveikti moters, jos partnerio ir vaiko gerovę.
Lietuvos oficialiojoje statistikoje registruojama palyginti nedaug pogimdyminės depresijos diagnozių. 2022 m. pogimdyminės depresijos (F53) diagnozė buvo užregistruota 41 asmeniui, o 152 moterims per metus po gimdymo nustatyta pogimdyminės depresijos arba depresijos epizodo diagnozė. Tačiau šie skaičiai gali neatspindėti tikrojo sunkumų paplitimo, nes jiems įtakos turi moterų kreipimasis pagalbos, simptomų atpažinimas ir išsamus psichikos sveikatos būklės vertinimas.
Kada svarbu kreiptis pagalbos?
Depresija gali paliesti žmogų bet kuriame gyvenimo etape. Jos požymiai ne visada būna akivaizdūs, todėl svarbu atkreipti dėmesį į užsitęsusius nuotaikos, elgesio, miego, energijos ar kasdienio funkcionavimo pokyčius. Artimųjų dėmesys, supratimas ir palaikymas yra itin reikšmingi, o laiku suteikta profesionali pagalba gali padėti susigrąžinti gyvenimo kokybę, apibendrina „Altamedica“ gydytoja psichiatrė Angelina Spietinytė.
