Simonas Norbutas, SEB banko Lizingo departamento vadovas
Didėjant dyzelino kainoms Lietuvos degalinėse, įmonės, intensyviai naudojančios automobilių parką, priverstos persvarstyti savo biudžetus ir automobilių parko bei jo finansavimo modelio ekonominį racionalumą. Tikėtis dyzelino kainų grįžimo prie ankstesnių lygių rizikinga, nes degalų kainas lemia daugybė veiksnių, įskaitant naftos rinkos situaciją, perdirbimo maržas, geopolitinę padėtį, valiutų kursus, logistiką ir mokesčius.
Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje planuojamas akcizų didinimas, dėl kurio dyzelino litras turėtų pabrangti apie 10 centų. Be to, nuo lapkričio 1 d. įsigalioja žiemos sezonui pritaikytas dyzelinas, kurio kaina taip pat yra 8-10 centų didesnė. Įtempta geopolitinė situacija taip pat nesuteikia pagrindo tikėtis greito degalų kainų mažėjimo, todėl verslui verta numatyti ne vien dabartinę, bet ir brangesnio dyzelino kainų scenarijų automobilių parko biudžete.
Svarbiausias klausimas – ne pilno bako kaina
Pavyzdžiui, automobilis, nuvažiuojantis 35 tūkst. kilometrų per metus ir sunaudojantis 6,5 litro dyzelino šimtui kilometrų, per metus sunaudos apie 2 275 litrus degalų. Jei dyzelino litro kaina padidėja 10 centų, vienam automobiliui tai reiškia papildomus 227,5 euro per metus, o 20 automobilių parkui – apie 4,6 tūkst. eurų. Šie skaičiai tampa dar reikšmingesni, jei automobilių parkas didesnis ar jie nuvažiuoja daugiau kilometrų.
Todėl svarbus klausimas yra ne pilno bako kaina, o nuvažiuoto kilometro kaina per visą lizingo ar nuomos sutarties laikotarpį, atsižvelgiant į nekontroliuojamus veiksnius. Tai skatina diskusijas apie elektromobilius, akcentuojant ne tik tvarumą, bet ir ilgalaikius kaštus bei rizikos valdymą.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, rugpjūčio mėnesį 100 km kelionei su elektromobiliu, įkraunant jį namuose naktiniu tarifu, prireikė 3,82 euro. Tai yra 3 kartus pigiau nei su benzininiu automobiliu (11,39 euro) ir 2,8 karto pigiau nei su dyzeliniu automobiliu (10,76 euro). Augant tradicinių degalų kainoms, šis skirtumas elektromobilių naudai didės.
Verslui sprendimas nebūtinai turi būti tik tarp vidaus degimo variklio ir grynojo elektromobilio. Daliai įmonių racionaliu pasirinkimu gali tapti įprasti hibridai arba įkraunami hibridai (PHEV), ypač jei didžioji dalis kelionių vyksta mieste ar trumpesniais maršrutais. PHEV suteikia galimybę kasdienes keliones įveikti elektra, o ilgesnėse – nesiremti vien viešųjų įkrovimo stotelių tinklu. Sparčiai daugėja PHEV modelių su didesnės talpos baterijomis, kurių elektrinis nuvažiuojamas atstumas viršija 100 kilometrų.
Europoje hibridinė pavara jau yra populiariausia tarp naujų automobilių pirkėjų. Automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, išaugo įkraunamų hibridų pardavimai 44 proc., hibridų – 19,6 proc., o benzinu ir dyzelinu varomų automobilių registracijos mažėjo po 18,6 proc. Panašios tendencijos pastebimos ir Lietuvoje: naujų elektromobilių registracijos augo 56,1 proc., įkraunamų hibridų – 68,4 proc., hibridų – 25,8 proc., o benzininių ir dyzelinių automobilių registracijos atitinkamai mažėjo 2 ir 10 proc.
Elektrifikacija – konkretus finansinis klausimas
Dyzelino ir elektros kainų palyginimas už 100 km yra tik pradinis taškas. Įmonės turėtų vertinti bendrą automobilio naudojimo kainą per visą eksploatacijos laikotarpį, įtraukiant ne tik degalų sąnaudas, bet ir pradinę įsigijimo kainą arba mėnesio lizingo įmoką, techninės priežiūros ir remonto išlaidas, draudimą, mokesčius, automobilio likutinę vertę bei kitus veiksnius.
Nors elektromobilio pradinė kaina gali būti didesnė, mažesnės energijos ir priežiūros sąnaudos gali sumažinti bendrą naudojimo kainą. Verslui taikomos valstybės paskatos, tokios kaip 4 tūkst. eurų kompensacija už naują elektromobilį ar 2 tūkst. eurų – už naudotą, taip pat galimybė atskaityti įsigijimo ar importo PVM už elektromobilius ir PHEV modelius iki 50 tūkst. eurų, palengvina skaičiavimus. Nevyriausybinės organizacijos „Transport and Environment“ duomenimis, vidutinė pernai Europoje parduoto naujo elektromobilio kaina sudarė 42,7 tūkst. eurų.
Svarstant apie elektromobilį, reikėtų įvertinti investicijas į įkrovimo infrastruktūrą. Verslui elektromobilio ekonomika yra palankiausia, kai maršrutai yra aiškūs, kasdien grįžtama į tą pačią vietą, o įmonė gali užtikrinti reguliarią įkrovą savo teritorijoje arba darbuotojo namuose. Tokiu atveju elektros energijos kaina tampa labiau prognozuojama nei degalų sąnaudos.
Didėjanti dyzelino kaina nėra priežastis skubotiems sprendimams, tačiau tai yra proga atsisakyti įpročio rinktis automobilius vien pagal pradinę kainą. Įmonėms verta pradėti nuo savo duomenų: nuvažiuojamų atstumų, maršrutų tipo, galimybės įrengti įkrovimo vietas, dabartinių degalų sąnaudų ir prognozuojamų kainų per artimiausius trejus-penkerius metus.
Elektrifikacija nėra universali išeitis, bet daugelis verslų apie ją turėtų galvoti ne kaip apie tolimą tvarumo ambiciją, o kaip apie konkretų finansinį klausimą.
