Lietuvos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ koviniai narai rengiami ne tik ieškoti įkalčių ar slapta patekti į teroristų užgrobtus laivus. Keičiantis saugumo situacijai Baltijos regione, jų vaidmuo plečiamas – vis daugiau dėmesio skiriama strateginės infrastruktūros apsaugai nuo hibridinių grėsmių.
Koviniu naru tampama tik po ilgos atrankos
„Aro“ kovinių narų istorija prasidėjo 1994 metais, kai Lietuvos policijai prireikė pareigūnų, galinčių vandenyje ieškoti nusikaltėlių paslėptų įkalčių, tikrinti laivų korpusus ir žvalgyti prie vandens esančius objektus.
Pirmiesiems narams trūko specializuotos technikos ir sistemingo rengimo, todėl nemažai žinių jie įgijo savarankiškai, o naudota įranga mažai skyrėsi nuo mėgėjiškos. Padėtis pasikeitė 2002 metais, kai oficialiai buvo suformuota vandens kovotojų grupė ir įsigyta specializuota įranga, įskaitant uždaro ciklo kvėpavimo aparatus.
Kandidatas negali iš karto rinktis kovinio naro specializacijos. Pirmiausia jis turi pereiti atranką į „Arą“, tapti intervencinio padalinio kovotoju ir įgyti reikalingos patirties. Oficialioje atrankoje vertinamas fizinis pasirengimas, koordinacija, reakcija, psichologinis atsparumas ir gebėjimas veikti komandoje.
Prieš naro mokymus atliekama papildoma medicininė patikra, o bazinis rengimas trunka mažiausiai metus. Vienas pradinių reikalavimų – sulaikius kvėpavimą po vandeniu nuplaukti bent 50 metrų, o paviršiumi įveikti ne mažiau kaip kilometrą. Mokymams tęsiantis šie atstumai gerokai viršijami.
Pareigūnai mokosi ne vien naudotis nardymo įranga. Jie studijuoja skirtingų laivų konstrukciją ir išplanavimą, operacijų organizavimą, srovių, bangavimo, gylio ir laiko poveikį. Baseinuose ir atviruose vandens telkiniuose lavinamas orientavimasis, atstumo vertinimas, darbas poroje ir komandoje.
Kovinis naras taip pat turi išmokti slapta išsilaipinti, maskuotis, patekti į laivą ir judėti ankštuose jo koridoriuose. Išnirus iš vandens užduotis nebūtinai baigiasi – kai kuriais atvejais tuomet tik prasideda pagrindinė taktinės operacijos dalis.
Rengiant narus nesiekiama visiškai panaikinti baimės. Pareigūnai mokomi kontroliuoti savo reakcijas tamsoje, gylyje, uždarose erdvėse ir jaučiant oro trūkumą. Net esant prastam matomumui, šalčiui ar nežinant, kas laukia už kelių metrų, jie turi blaiviai priimti sprendimus, valdyti kvėpavimą, stebėti porininką ir tęsti užduotį.
Laivas gali būti šturmuojamas iš vandens, katerio ir oro
Laivo šturmo būdas parenkamas atsižvelgiant į jo tipą, padėtį ir operacijos aplinkybes. Intervencinė grupė gali priartėti greitaeigiu kateriu ir patekti ant denio naudodama specialią įlaipinimo įrangą. Pareigūnai taip pat gali iš sraigtasparnio nusileisti tiesiai ant laivo.
Mažiau pastebimas būdas – priartėti po vandeniu. Koviniai narai gali iškilti prie borto ir į laivą patekti iš krypties, kurioje jų mažiausiai tikimasi. Per sudėtingą operaciją visos trys kryptys gali būti derinamos: skirtingos grupės vienu metu artėtų iš oro, vandens ir katerių.
Prieš išnirdami prie laivo narai treniruojasi po vandeniu palikti kvėpavimo aparatus, ląstus ir kitą nardymo įrangą. Ji pritvirtinama taip, kad vėliau galėtų būti susigrąžinta, o pareigūnai į paviršių iškyla jau pasirengę tęsti taktinę operaciją.
Aukštam laivo bortui įveikti naudojamos lengvos kopėčios arba vadinamasis „šimtakojis“ – kabliu ir kojų atramomis aprūpinta metalinė konstrukcija. 2024 metais Lietuvos policija „Arui“ nupirko kovinio abordažo komplektą, leidžiantį kopti į objektus iki 20 metrų aukščio. Taip pat įsigytas povandeninis paieškos robotas darbui pavojingomis sąlygomis ir kovinio katerio atnaujinimo komplektas.
Po vandeniu narai veikia kaip viena komanda. Vienas pareigūnas jai vadovauja, kitas atsako už navigaciją, kiti vykdo konkrečias užduotis arba rūpinasi porininkų sauga. Paviršiuje lieka nardymo vadovas, katerio įgula, ryšio ir saugos grandis, pasirengusi padėti narams arba juos paimti.
Pasiekus objektą funkcijos gali pasikeisti. Pareigūnas, kuris po vandeniu buvo navigatorius, išlipęs į krantą ar laivą tampa intervencinės grupės kovotoju.
Vienas svarbiausių narų įrangos elementų yra rebrizeris – uždaro ciklo kvėpavimo aparatas. Jis iškvėptas dujas apdoroja ir panaudoja pakartotinai: pašalina anglies dioksidą ir papildo sunaudotą deguonį. Dėl to naras gali ilgiau veikti po vandeniu ir nepalieka nuolatinio burbulų tako, galinčio išduoti jo buvimo vietą.
Šaltame Lietuvos vandenyje naudojami sauso tipo kostiumai. Jie neleidžia vandeniui laisvai patekti prie kūno, o šilumą padeda išlaikyti po kostiumu dėvimi sluoksniai.
GPS signalas naro po vandeniu paprastai nepasiekia, todėl orientuojamasi naudojant povandeninį kompasą, gylio ir laiko matuoklius bei nardymo kompiuterius. Navigatorius pagal šiuos duomenis turi nuvesti grupę iki konkrečios vietos net visiškoje tamsoje ar drumstame vandenyje.
Kovinio naro ekipuotėje gali būti peilis, pistoletas, automatinis ginklas, šalmas ir taktinė liemenė. Konkretūs „Aro“ naudojamų ginklų modeliai neviešinami. Taip pat nėra žinoma, ar rinktinė turi specialiai šaudymui po vandeniu sukurtų ginklų.
Baltijos jūros infrastruktūra tampa nauja užduočių kryptimi
Baltijos jūros dugnu nutiestos elektros jungtys, dujotiekiai ir ryšių kabeliai laikomi galimais sabotažo taikiniais. Todėl „Aro“ kovinių narų gebėjimai vis labiau siejami ne tik su policijos operacijomis ar teroristų užgrobtų laivų šturmu, bet ir su strateginių povandeninių objektų apsauga.
Rugsėjo 15–17 dienomis Suomijoje vykusiose Europos Sąjungos jūrų saugumo pratybose „MARSEC EU 26“ buvo tikrinama, kaip institucijos reaguotų į įtartino laivo veiklą prie povandeninių kabelių ir galimą infrastruktūros pažeidimą.
2026 metų birželį Europos Komisija skyrė 5,8 mln. eurų pirmiesiems regioniniams kabelių saugumo centrams Baltijos ir Viduržemio jūrose steigti. Komisija taip pat paskelbė 40 mln. eurų vertės kvietimą stiprinti povandeninių kabelių remonto pajėgumus.
Tarptautinį pasirengimą „Aras“ stiprina ir per Europos specialiųjų intervencijos padalinių tinklą ATLAS, prie kurio prisijungė 2004 metais. 2026 metų Europos Sąjungos teisėsaugos agentūros Europolo ataskaitos duomenimis, tinklas jungia 38 padalinius ir apie 4000 operatorių, pasirengusių veikti miesto, kaimo ir jūrinėje aplinkoje.
