Dirbtinis intelektas (DI) tapo kasdieniu darbo įrankiu, naudojamu tekstų, vaizdų kūrimui, duomenų apdorojimui ir kitoms užduotims. Vis dažniau DI sugeneruojamas turinys viešai skelbiamas be aiškaus žymėjimo, tačiau ES Dirbtinio intelekto aktas ir Europos Komisijos elgesio kodeksas nustato skaidrumo reikalavimus tokiam turiniui.
Didieji DI rinkos žaidėjai, tokie kaip „Anthropic“, „OpenAI“ ir „Google“, jau įgyvendina šiuos reikalavimus, siekdami išvengti griežtų priežiūros institucijų sankcijų. Jie naudoja du pagrindinius metodus: nematomas vandens ženklas tekste ir metaduomenys, nurodantys turinio kilmę bei kūrimo procesą. Šie metodai leidžia nustatyti, ar turinys buvo sukurtas ar pakeistas naudojant DI, tačiau turi ir apribojimų – žymos gali išnykti dėl redagavimo ar failo konvertavimo, o jų nebuvimas nereiškia, kad DI nebuvo naudotas.
Siekiant išvengti painiavos tarp skirtingų žymėjimo sistemų, rinkos dalyviai, tarp jų „Apple“, „ElevenLabs“, „Kakao“, „NVIDIA“ ir „OpenAI“, bendradarbiauja kurdami suderinamus standartus vandens ženklams ir turinio kilmei. Tai svarbu, nes DI turinys gali būti platinamas ir naudojamas įvairiose platformose.
Reguliavimui svarbios situacijos, kai DI sukurtas turinys gali būti klaidingai palaikytas tikru ir paveikti žmogaus elgesį, pavyzdžiui, realistiškų įžymybių atvaizdų naudojimas produktų rekomendacijoms. Nors techniniai sprendimai nėra tobuli, verslui tampa vis svarbiau suprasti, kaip DI buvo naudojamas kuriant viešai skelbiamą turinį, kad būtų išvengta reputacinės žalos. Svarbu ne tik klausti „ar naudojame DI?“, bet ir „kaip jį naudojame, kas atsako už rezultatą ir kaip apie tai komunikuojame su klientais?“
Didieji rinkos žaidėjai, kaip „Anthropic“, „OpenAI“ ir „Google“, tobulina techninius sprendimus, tačiau pripažįsta, kad joks žymėjimas nėra tobulas. Ateityje svarba bus teikiama visam turinio gyvavimo ciklui, o verslui išlieka taisyklė: DI naudoti galima, bet būtina suprasti, kada DI tampa pagrindiniu turinio autoriumi, kad būtų užtikrintas skaidrus bendravimas su auditorija.
