Augantis elektros poreikis, spartėjanti elektrifikacija, duomenų centrų plėtra ir įtampa energetinių išteklių rinkoje skatina organizacijas ieškoti efektyvesnių energijos naudojimo būdų. Tyrimai rodo, kad dirbtinio intelekto (DI) sprendimai, integruoti į pastatų valdymo sistemas, gali padėti sumažinti pastato energijos suvartojimą iki 22 proc., o tai reiškia nuo 12 tūkst. iki 44 tūkst. eurų mažesnes metines sąnaudas. Tokius rezultatus atskleidė energijos valdymo ir automatizavimo sprendimų bendrovės „Schneider Electric“ tyrimas, pristatytas tarptautiniame „Climate Week NYC 2026“ renginyje.
Energetinis efektyvumas tampa konkurencingumo veiksniu
„Lietuvai ir Baltijos šalims svarbu ne tik gaminti daugiau žaliosios energijos, bet ir ją vartoti efektyviau. Didėjantis elektros poreikis, investicijos į naujus pramonės objektus, duomenų centrų plėtra ir elektrifikacija didina spaudimą energetikos sistemai, todėl energijos vartojimo efektyvumas tampa svarbiu verslo konkurencingumo veiksniu. Dirbtinis intelektas gali padėti organizacijoms įgyti didesnį konkurencinį pranašumą, optimizuoti pastatų eksploatavimą ir reikšmingai sumažinti veiklos sąnaudas“, – teigia Denisas Gacicha, „Schneider Electric“ vadovas Baltijos šalims.
Pasak jo, energetikos transformacija žengia į naują etapą, kur svarbesnis tampa gebėjimas efektyviai išnaudoti turimą infrastruktūrą ir energijos resursus.
Tyrimas atskleidė naujas DI pritaikymo galimybes energijos valdymo srityje. Kai kuriais atvejais viename pastate per metus galima sutaupyti daugiau kaip 200 MWh energijos, kasmetinėmis pastato išlaidomis energijai sumažinant nuo 12,2 tūkst. iki 44,1 tūkst. eurų.
Tyrimui atlikti naudotas pastatų energijos modeliavimas, kurio rezultatai patikrinti realiuose bandomuosiuose projektuose. Analizuota, kaip DI valdomos šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos veikia energijos vartojimą, anglies dioksido emisijas ir veiklos sąnaudas įvairiuose scenarijuose Australijoje, Indijoje ir JAV.
Lietuvoje – neišnaudotas DI potencialas
Nors Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse nauji verslo centrai ar gamybiniai objektai dažnai naudoja pažangias pastatų valdymo sistemas, nemaža jų dalis vis dar veikia pagal iš anksto nustatytus režimus, ne visuomet atitinkančius realų energijos poreikį.
„Pastato šildymo, vėdinimo ar vėsinimo sistemos dažnai dirba pagal grafiką, nors reali patalpų apkrova nuolat kinta. Dirbtinis intelektas leidžia priimti sprendimus realiuoju laiku, vertinant užimtumą, orų prognozes, energijos kainas ir kitus veiksnius. Tai leidžia sumažinti energijos švaistymą neprarandant komforto ar veiklos kokybės“, – teigia D. Gacicha.
Tai aktualu ne tik dideliems verslo centrams ar pramonės objektams, bet ir ligoninėms, universitetams, viešajam sektoriui bei vidutinio dydžio komerciniams pastatams. Efektyvesnis energijos vartojimas padeda organizacijoms mažinti sąnaudas ir didinti konkurencingumą.
Nors pastaruoju metu auga susirūpinimas dėl DI aplinkosaugos poveikio, pastatai išlieka vienu didžiausių taršos šaltinių pasaulyje, sukeldami apie 37 % su energijos vartojimu susijusių CO₂ emisijų.
„Schneider Electric“ tyrimas parodė, kad dirbtinio intelekto nauda klimato kaitos mažinimui viršija paties DI sprendimo aplinkosauginį poveikį daugiau kaip šimtą kartų. Viename pastate kasmet gali būti išvengta beveik 60 tonų CO₂ emisijų, kas prilygsta 2 700 brandžių medžių miško aplinkosauginei naudai.
„Diskutuojant apie dirbtinio intelekto poveikį aplinkai svarbu matyti bendrą vaizdą. Didžiausia jo vertė atsiskleidžia, kai DI padeda efektyviau valdyti daug energijos naudojančias sistemas. Tokiais atvejais sukuriama nauda kelis kartus viršija DI veiklai reikalingus resursus. Be to, DI padeda energiją valdyti išmaniau ir gali sumažinti apkrovą tiek pastatų sistemoms, tiek bendram elektros tinklui“, – sako D. Gacicha.
Tyrimas taip pat parodė, kad DI valdomos sistemos gali pasiekti reikšmingų pokyčių ne tik dideliuose, bet ir mažesniuose bei vidutinio dydžio pastatuose. Anksčiau pažangios energijos valdymo sistemos buvo prieinamesnės tik didelėms organizacijoms, tačiau dirbtinis intelektas leidžia daugelį procesų automatizuoti ir supaprastinti.
Anot D. Gacichos, artimiausiais metais didžiausią vertę kurs ne pats dirbtinis intelektas, o jo integracija į realius verslo procesus ir infrastruktūrą.
„Per artimiausius kelerius metus svarbiausiu klausimu taps ne tai, ar organizacija naudoja dirbtinį intelektą, bet kaip efektyviai jis yra integruotas į energetikos, pastatų ir infrastruktūros valdymą. Organizacijos, kurios gebės sujungti dirbtinį intelektą su realiais veiklos duomenimis, įgis labai aiškų efektyvumo ir konkurencingumo pranašumą“, – pažymi D. Gacicha.
Šia kryptimi sparčiai tobulėja visa rinka, pereidama nuo stebėsenos ir ataskaitų rengimo sistemų prie platformų, galinčių realiuoju laiku analizuoti duomenis, prognozuoti situaciją ir padėti priimti verslo sprendimus, mažinti CO₂ emisijas bei gerinti pastato eksploatacines charakteristikas.
Rinkai žadama naujovė
DI sprendimų integravimas į pastatų, energijos ir infrastruktūros valdymą yra viena iš „Schneider Electric“ technologinės plėtros krypčių. Viena tokių iniciatyvų yra „Schneider Electric“ vystoma naujos kartos platforma „EcoStruxure™ Foresight“, kurios pirmoji versija planuojama pasirodys rinkoje 2027 m. pradžioje. Ši platforma sujungs pastatų eksploatavimą, energijos valdymą, elektros infrastruktūros priežiūrą ir dirbtiniu intelektu paremtą diagnostiką, padedant organizacijoms efektyviau naudoti energiją, geriau išnaudoti išteklius, mažinti rizikas ir priimti greitesnius sprendimus.
