Dirbtinio intelekto (DI) įrankiai atveria naujas galimybes ne tik inovacijoms, bet ir neteisėtiems veiksmams. Dalis gyventojų, siekdami pasipelnyti, naudoja DI, kad klastotų žalų nuotraukas ar dokumentus, taip bandydami gauti didesnes draudimo išmokas arba išmokas už neįvykusius įvykius.
Edgaras Tomas Paberalis, „Lietuvos draudimo“ Teisinio atstovavimo grupės vadovas, pastebi, kad nors anksčiau sukčiavimo atvejai dažniausiai buvo susiję su transporto priemonių žalomis, dabar vis dažniau fiksuojami atvejai, kai pasitelkiamas DI. „Vis dažniau fiksuojame atvejų, kai naudodami dirbtinio intelekto įrankius klientai siekia gauti didesnę draudimo išmoką arba nori ją gauti už apskritai neįvykusį įvykį. Kai kurie žmonės klaidingai tokį bandymą laiko nerizikingu būdu pasipelnyti. Tačiau teisinėje praktikoje tokie veiksmai gali būti laikomi dokumentų klastojimu arba sukčiavimu, todėl gali sulaukti pasekmių“, – sako E. T. Paberalis.
Draudikui pateikta nuotrauka ar dokumentas yra svarbus įrodymas, pagal kurį nustatomas žalos dydis ir priimamas sprendimas dėl išmokos. Jei vaizdas sąmoningai pakeičiamas ar pateikiamas suklastotas dokumentas, siekiant nepagrįstai gauti išmoką, tai gali tapti teisėsaugos tyrimo priežastimi.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet įvairiais būdais, įskaitant DI klastotes, mėginta neteisėtai gauti apie 8 mln. eurų. Ši suma jau viršija praėjusių metų rodiklį (7,6 mln. eurų).
Atsakomybė už klastotes
Nustačius įtarimą dėl klastotės, draudikas gali paprašyti papildomų duomenų arba apžiūrėti objektą gyvai. Jei paaiškėja, kad buvo sąmoningai pateikta neteisinga informacija ar suklastoti dokumentai, asmuo ne tik negauna draudimo išmokos, bet ir gali sulaukti teisinių pasekmių.
E. T. Paberalis teigia, kad surinkti įtarimai dėl klastotės perduodami policijai, kuri gali pradėti ikiteisminį tyrimą. Jei įrodymų pakanka, byla perduodama teismui. Pripažinus asmenį kaltu, gali būti skiriama bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas ar jos atėmimas. Teistumas taip pat gali turėti ilgalaikių pasekmių, pavyzdžiui, apriboti galimybes eiti tam tikras pareigas.
Pasak eksperto, atsakomybės nepanaikina ir nedidelė klastotės suma ar nepavykusi išmokos gavimo procedūra. „Dažnas komentaras, kurį tenka išgirsti: juk tai tik keli šimtai eurų. Tačiau ir tokio dydžio išmoka, kurios siekta apgaule, gali tapti baudžiamosios bylos pagrindu“, – sako E. T. Paberalis.
Tobulėja ir klastočių tyrimo metodai
Nors skaitmeninės priemonės suteikia naujų galimybių iškreipti informaciją, kartu tobulėja ir šių atvejų nustatymo būdai bei draudimo bendrovių specialistų kompetencijos. Jei nustatomas bandymas sukčiauti, tikrinami ir ankstesni kliento kreipimaisi dėl žalų, siekiant nustatyti, ar taip nebuvo pasielgta ir anksčiau.
Neteisėti bandymai pasipelnyti iš draudikų kenkia ne tik draudimo bendrovėms, bet ir sąžiningai įmokas mokantiems klientams. Sukčių veiksmai gali lemti draudimo įmokų didėjimą visiems.
„Matome, kad sukčiavimo metodai tampa vis sudėtingesni – nuo nepagrįstai padidintų reikalavimų dėl draudimo išmokų iki dirbtinio intelekto sugeneruotų dokumentų naudojimo. Todėl ir toliau investuojame į technologijas bei specialistų kompetencijas, kurios padeda tokius atvejus nustatyti ir sustabdyti“, – sako ekspertas.












