Lietuvoje individualią veiklą vykdo apie 240 tūkst. gyventojų, o mažųjų bendrijų skaičius viršija 75 tūkstančius. Nors tarp savarankiškai dirbančiųjų yra ir aukštos kvalifikacijos specialistų, gaunančių solidžias pajamas, jiems automobilio įsigijimas lizingu ne visada yra prieinamas.
Finansų sektoriaus taisyklės prie darbo rinkos pokyčių prisitaiko lėtai. Daugybė IT, rinkodaros, NT, inžinerijos ar konsultacinių paslaugų profesionalų, norėdami įsigyti naują automobilį, susiduria su tradicinio finansavimo barjerais. Finansų įstaigos daugelį dirbančiųjų sau vis dar vertina kaip padidintos rizikos klientus.
Asmeninių finansų konsultantas Laimis Jatautas pabrėžia, kad pagrindinis iššūkis savarankiškai dirbantiems asmenims – griežti formalūs finansavimo reikalavimai. „Didieji bankai paprastai reikalauja mažiausiai 2–3 metų pajamų deklaracijų. Jei veikla pradėta neseniai, net ir turint stabilias bei dideles pajamas, galimybės gauti automobilio lizingą iš didžiųjų bankų gali būti ribotos“, – sako L. Jatautas.
Finansų eksperto teigimu, analizuojant savarankiškai dirbančiųjų galimybes, vertinama veiklos rūšis, pajamų tęstinumas ir pobūdis. Svarbu, ar pajamos gaunamos bankiniais pavedimais, ar grynaisiais, ar paslaugos teikiamos fiziniams asmenims, ar strateginėms įmonėms su ilgalaikiais kontraktais.
„Pavyzdžiui, grožio meistrė, daugiausia gaunanti pajamas grynaisiais iš fizinių klientų, turės mažiau galimybių skolintis nei advokatas, teikiantis teisines paslaugas įmonei pagal individualios veiklos pažymą ir gaunantis pajamas reguliariais bankiniais pavedimais iš tos pačios įmonės. Pastaruoju atveju asmuo bus gerokai patrauklesnis finansuotojams, net jei jų deklaruojamų pajamų suma identiška“, – aiškina L. Jatautas.
Alternatyvos tradiciniam finansavimui
Susidūrę su bankų reikalavimais, savarankiškai dirbantys žmonės dažnai renkasi pirkti senesnį naudotą automobilį iš asmeninių santaupų arba naudotis trumpalaikės nuomos, dalijimosi ar prenumeratos platformomis. Automobilių prenumeratos bendrovės „MyBee“ duomenys rodo, kad mažųjų bendrijų, individualių įmonių bei pagal pažymą dirbančių klientų dalis nuosekliai auga.
Jonas Vainius Raulynaitis, „MyBee“ pardavimų vadovas, pastebi, kad nors dažnai manoma, jog automobilių prenumerata parankiausia didelėms įmonėms, smulkus verslas, privatūs asmenys jau sudaro daugiau nei pusę klientų. „Daugelis pradėjusių naudotis automobilių prenumerata, net ir neturėdami galimybės gauti finansavimo naujam automobiliui, vėliau prie šios paslaugos prisiriša dėl patogumo. Ji eliminuoja automobilio priežiūros naštą – viena fiksuota mėnesio sąskaita apima KASKO ir civilinį draudimą, techninę priežiūrą, sezoninį padangų keitimą bei saugojimą“, – sako J. V. Raulynaitis.
Kada verta pirkti, o kada – prenumeruoti?
L. Jatautas pataria planuojantiems įsigyti transporto priemonę, esant kintančioms pajamoms, numatyti konkrečią einamųjų pajamų dalį, kurią kas mėnesį būtų galima skirti šiam tikslui. „Jei pajamos pakankamai aukštos, o poreikiai automobiliui nedideli, ar yra galimybė sutaupyti reikiamą sumą per kelis mėnesius, efektyviausia tiesiog nusipirkti tinkamą automobilį. Tačiau jei sutaupyti užtruktų ilgiau, o automobilis galėtų padidinti veiklos pajamas, ir yra tinkamos finansavimo sąlygos, verta svarstyti pirkimą lizingu“, – aiškina finansų konsultantas.
Jis priduria, kad renkantis automobilio įsigijimo būdą svarbu įvertinti ir emocinį aspektą. „Užkietėjęs „benzingalvis“ greičiausiai norės turėti nuosavą automobilį, net jei tai būtų brangesnis pasirinkimas, o efektyvumo šalininkas tiesiog pasiskaičiuos ilgalaikius kaštus“, – sako pašnekovas.
Automobilių prenumerata tampa logišku sprendimu, kai automobilis reikalingas skubiai, tačiau veikla pradėta neseniai ir nėra galimybės gauti lizingo geromis sąlygomis. Taip pat tai pasirinkimas tiems, kurie siekia maksimalaus patogumo ir kuo mažiau įsitraukti į automobilio eksploataciją, priežiūrą ar kitus susijusius klausimus.












