Europos konkurencingumą stabdo ne tik investicijų ar technologijų trūkumas, bet ir sudėtingas, ne visada nuosekliai taikomas reguliavimas. Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto pirmininkė Jekaterina Rojaka spalio 19 d. susitikime su skaitmeninių technologijų įmonių asociacijos „DOT Europe“ generaliniu direktoriumi Benu Breiku ir asociacijos narių atstovais aptarė, kaip užtikrinti, kad skaitmeninės taisyklės apsaugotų vartotojus, bet netaptų kliūtimi inovacijoms ir verslo plėtrai.
„Rengiantis Lietuvos pirmininkavimui svarbu išgirsti, su kokiais sunkumais technologijų įmonės susiduria praktiškai. Konkretūs pavyzdžiai padeda įvertinti, kur taisykles reikia supaprastinti, o kur – nuosekliau jas taikyti. Europa turi išmokti ne tik kurti taisykles, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų. Šiandien verslas susiduria su persidengiančiais reikalavimais, skirtingomis jų interpretacijomis ir nevienoda priežiūros institucijų praktika. Tai ypač apsunkina mažesnių įmonių galimybes augti ir konkuruoti bendrojoje rinkoje. Todėl prieš siūlydami naujus reguliavimo sluoksnius turime įvertinti, ar pakankamai gerai veikia jau priimti teisės aktai“, – pabrėžė J. Rojaka.
Susitikime daug dėmesio skirta Europos Sąjungos skaitmeninio reguliavimo suderinamumui. Aptariant būsimą Skaitmeninio sąžiningumo aktą (Digital Fairness Act), asociacijos atstovai akcentavo, kad nemažai vartotojų apsaugos klausimų jau reglamentuojami Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvoje, Skaitmeninių paslaugų akte, Bendrajame duomenų apsaugos reglamente ir kituose teisės aktuose. Jų vertinimu, pirmiausia reikėtų užtikrinti nuoseklų šių taisyklių įgyvendinimą, suderinti skirtinguose teisės aktuose vartojamas sąvokas ir mažinti reguliavimo dubliavimą.
Atskiras dėmesys skirtas institucijų pasirengimui įgyvendinti dirbtinio intelekto reguliavimą. Lietuvoje numatytas 11 institucijų dalyvavimas DI priežiūros sistemoje kelia klausimų dėl atsakomybių pasiskirstymo, institucijų kompetencijų ir verslui tenkančios administracinės naštos. Diskutuota ir apie vartotojų apsaugą, nepilnamečių saugumą internete, skaitmeninį sukčiavimą, dirbtinio intelekto plėtrą bei autorių teises. J. Rojaka atkreipė dėmesį, kad mažesnės kalbinės rinkos, tokios kaip Lietuva, turi sulaukti tokios pat veiksmingos skaitmeninių platformų apsaugos ir paslaugų kokybės kaip didžiosios ES valstybės.
Susitikimas vyko Lietuvai rengiantis pirmininkauti ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį. „Lietuvos pirmininkavimo sėkmę turėtume matuoti pasiektais susitarimais ir realiai sumažėjusiomis kliūtimis verslui. Mūsų tikslas – konkurencingesnė Europos skaitmeninė ekonomika, kurioje inovacijos gali augti, o vartotojų teisės yra veiksmingai ginamos“, – pažymėjo J. Rojaka.
Susitikimas yra tęstinio dialogo su technologijų sektoriaus atstovais dalis, siekiant išgryninti praktinius sprendimus, aktualius rengiantis Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai.
