Lietuvos ambasadorius NATO Darius Jauniškis spalio 20 dieną pareiškė, kad Aljansas nesikrato atsakomybės reaguoti į hibridines grėsmes, tačiau jo aiškiai apibrėžta pagrindinė funkcija yra atsakas į karines grėsmes ir atvirą agresiją. Jis tai pabrėžė po NATO šalių ambasadorių susitikimo, kuriame aptartos hibridinės atakos prieš Aljanso nares ir galimos atsako priemonės.
Pirmiausia turi reaguoti pačių valstybių tarnybos
Pasak D. Jauniškio, į sabotažą ir kitus hibridinius incidentus pirmiausia turi reaguoti ataką patyrusios valstybės žvalgybos, teisėsaugos bei kitos tarnybos. Vis dėlto NATO yra pasirengusi padėti ir jau yra siuntusi į paveiktas šalis kovos su hibridinėmis grėsmėmis specialistų grupes, kurios teikė rekomendacijas ir išvadas.
Ambasadorius sakė, kad NATO turi bendrą strategiją bei reagavimo instrukcijas. Kaip praktinio atsako pavyzdžius jis nurodė Aljanso reagavimo formatus „Eastern Sentry“ ir „Baltic Sentry“.
D. Jauniškis neatskleidė spalio 20-osios posėdyje priimtų sprendimų, nes susitikimas buvo slaptas. Tačiau jis patikino, kad diskusija buvo ilga, susirūpinimas – didelis, o konkrečių priemonių imamasi.
Atviras karinis puolimas peržengtų aiškią ribą
Lietuvos ambasadoriaus teigimu, aiški riba NATO būtų atviras ir akivaizdus karinis puolimas, kuriam taikoma Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje numatyta kolektyvinės gynybos nuostata.
Sprendžiant, ar būtinas kolektyvinis atsakas, taip pat reikėtų aiškiai nustatyti atakos vykdytoją ir įvertinti, ar įvykdyti veiksmai yra karinio pobūdžio.
„NATO nesako, kad nepadės“, – LRT televizijai kalbėjo D. Jauniškis. Kartu jis priminė, kad iš Aljanso negalima reikalauti perimti visų nacionalinėms institucijoms tenkančių užduočių.
„Starlink“ padegimai ir laivų atakos didina susirūpinimą
Diskusija vyko po virtinės incidentų NATO šalyse. Spalio 18 dieną apie 2 val. Vilniuje bandyta padegti bendrovės „Delska“ duomenų centro patalpas, kurias nuomojasi JAV kosmoso technologijų bendrovė „SpaceX“ ir kuriose veikia jos palydovinio ryšio tinklo „Starlink“ infrastruktūra. Gaisras buvo lokalizuotas, pradėtas ikiteisminis tyrimas, o įtariamųjų ieškoma.
Vilniaus objektas yra veikiančio „Starlink“ tinklo dalis, užtikrinanti ryšį gyventojams, įmonėms ir kariuomenei. Lietuvos Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas šį incidentą, padegimus Bulgarijoje ir rugsėjį Lenkijoje kilusį gaisrą susiejo su Rusijos bandymu sutrikdyti „Starlink“ veiklą bei pakenkti Ukrainos operacijoms.
Bulgarijoje teismas leido išduoti Europos arešto orderį Vokietijos piliečiams Tirpanui Beytulai ir Zekai Islamui. Jie įtariami spalio 9 dieną padegę „Starlink“ antenas netoli Bulgarijos sostinės Sofijos. Bulgarijos prokuratūros duomenimis, trys antenos buvo visiškai sunaikintos, dvi apgadintos iš dalies, dar tris paveikė liepsnos. Už akių apkaltintiems vyrams gresia nuo trejų iki 12 metų kalėjimo.
Iki spalio 16 dienos Juodojoje jūroje prie Rumunijos ir Bulgarijos krantų dronais buvo atakuoti mažiausiai septyni krovininiai laivai. Žuvo du žmonės, o mažiausiai 25 jūreiviai buvo laikomi dingusiais.
Bulgarijos ministras pirmininkas Rumenas Radevas teigė, kad atakų logika rodo į Rusiją, nes Ukrainai nebūtų naudinga smogti savo laivams ir įguloms. Tačiau jis pripažino, kad Rusijos atsakomybės įrodyti nepavyko. Rusijos ambasadorė Sofijoje pareiškė negavusi iš savo šalies Gynybos ministerijos jokios informacijos apie šias atakas.
Po pokalbių su Bulgarijos ir Rumunijos vadovais NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pareiškė, kad Aljansas jau sustiprino savo rytinį flangą, įskaitant kovos su dronais pajėgumus, ir prireikus koreguos atgrasymo bei gynybos laikyseną.
Po spalio 20 dienos Šiaurės Atlanto Tarybos posėdžio NATO paskelbė siųsianti į Juodosios jūros regioną papildomų stebėjimo, žvalgybos ir kriminalistinio tyrimo pajėgumų – jūrų patruliavimo lėktuvų, radarų, dronų bei žvalgybos specialistų. Bulgarija taip pat paprašė dislokuoti NATO kovinių lėktuvų ir antidronų sistemų, o Prancūzija spalio 18 dieną nusiuntė į Rumuniją jūrų žvalgybos lėktuvą.
