Artėjant Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos (ES) Tarybai, intensyvėja susitikimai su ES valstybių narių, Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovais. Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerijoje susitiko su Prancūzijos ambasados Lenkijoje patarėju žemės ūkio klausimais Cyrille‘iu Schweizeriu, o šią savaitę dialogą tęsė Paryžiuje, kur susitiko su Prancūzijos žemės ūkio ministerijos vadovybe. Viceministras pabrėžė dvišalio bendradarbiavimo su Prancūzija, viena svarbiausių bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rėmėjų, svarbą ir Lietuvos siekį toliau stiprinti tarpusavio dialogą.
Pristatydamas Lietuvos pirmininkavimo prioritetus, viceministras pažymėjo, kad 2027 m. Lietuvos pirmininkavimo metu diskusijos dėl BŽŪP bus tiesiogiai susijusios su 2028–2034 m. daugiamete finansine programa (DFP), pagal kurią formuojama nauja ES finansavimo struktūra. Remiantis Airijos pirmininkavimo metu pasiektu bendru daliniu požiūriu, bus siekiama kuo didesnės pažangos derybose su Europos Parlamentu dėl BŽŪP ir bendrojo žemės ūkio produktų rinkų organizavimo (BRO) reglamentų. Lietuvos tikslas – užtikrinti sklandų perėjimą prie naujo DFP laikotarpio ir prireikus numatyti papildomas priemones, kurios garantuotų paramos tęstinumą ir teisinį tikrumą.
Aptarti BŽŪP finansavimo, tiesioginių išmokų ir rinkos stabilizavimo klausimai
C. Schweizeris išreiškė viltį, kad valstybių vadovai dėl DFP susitars dar šiais metais. Jis pabrėžė, kad svarbu išlaikyti bendrą BŽŪP, o pagal bendrojo finansavimo modelį nacionalinėmis lėšomis finansuojama dalis neturėtų viršyti 30 proc. viso finansavimo. Aptartas ir Prancūzijai svarbus apsirūpinimo maistu klausimas. Prancūzijos nuomone, BŽŪP biudžete turėtų būti numatyta pakankamai lėšų maisto saugumui užtikrinti, o piliečiams – sudarytos vienodos konkurencijos sąlygos.
Lietuva siekia išsaugoti veiksmingas rinkos stabilizavimo priemones, kurios leistų valstybėms narėms reaguoti į rinkos svyravimus ir krizes. Šių priemonių svarbą ypač atskleidžia tebesitęsianti sudėtinga padėtis Lietuvos pieno sektoriuje. Prancūzijos atstovas savo ruožtu akcentavo vyno sektoriaus poreikius ir būtinybę išlaikyti dabartinio lygio finansavimą.
Vienas Lietuvos prioritetų BŽŪP derybose išlieka ir tiesioginių išmokų konvergencija. Šiuo metu Lietuvos ūkininkams tenkančios tiesioginės išmokos siekia apie 78 proc. ES vidurkio, nors šalis BŽŪP dalyvauja jau daugiau kaip du dešimtmečius. Diskusijoje taip pat išryškėjo abiejų šalių interesas išlaikyti privalomą aktyvaus ūkininko apibrėžimą ES lygmeniu, kartu paliekant valstybėms narėms teisę pačioms nustatyti konkrečius kriterijus.
Siekis išlaikyti bendrą BŽŪP ir užtikrinti sklandų perėjimą prie naujojo DFP laikotarpio
Paryžiuje viceministro vadovaujama delegacija susitiko su Prancūzijos žemės ūkio ministerijos Įmonių, ekonominės veiklos ir aplinkos generalinio direktorato generaliniu direktoriumi Serge‘u Lhermitte‘u. Prancūzijos atstovai tikisi, kad bendras dalinis požiūris dėl BŽŪP bus pasiektas spalio mėnesį vyksiančioje AGRIFISH taryboje. Dėl BRO reglamento toks požiūris pasiektas spalio 19 d. vykusiame Specialiojo žemės ūkio komiteto posėdyje. Prancūzijos pusė taip pat tikisi, kad tolesnis ES teisėkūros institucijų darbas, įskaitant trišalių derybų (trilogų) dėl BŽŪP ir BRO užbaigimą, vyks sparčiai.
Prancūzija pabrėžė, kad būtina numatyti aiškų ir atskirą pereinamąjį laikotarpį, kuris leistų valstybėms narėms laiku pasirengti naujajai sistemai ir nuo 2028 m. pradėti dirbti pagal naująją tvarką.
„Prancūzija yra viena svarbiausių BŽŪP rėmėjų, todėl mums svarbu išgirsti jos lūkesčius dar prieš Lietuvai perimant pirmininkavimą Tarybai. Mus vienija panašūs interesai, ypač dėl bendros politikos išlaikymo, aktyvaus ūkininko apibrėžimo ir veiksmingų rinkos stabilizavimo priemonių. Tikime, kad nuolatinis dialogas padės užtikrinti sklandų perėjimą į naująjį finansinį laikotarpį ir paramos tęstinumą mūsų ūkininkams“, – sakė R. Taraškevičius.
Dėmesys Lietuvos maisto pramonės įmonėms parodoje „SIAL Paris 2026“
Paryžiuje viceministras taip pat apsilankė tarptautinėje maisto pramonės parodoje „SIAL Paris 2026“, kuri spalio 17–21 d. vyksta „Paris Nord Villepinte“ parodų centre. Tai viena didžiausių maisto pramonės parodų pasaulyje, rengiama globojant Prancūzijos prezidentui. Šiemet tikimasi apie 8 tūkst. dalyvių ir daugiau kaip 295 tūkst. profesionalų iš 130 šalių. Lietuvai parodoje atstovauja 53 maisto pramonės įmonės. Iš jų 33 pristato savo produkciją trijuose nacionaliniuose stenduose, kuriuos organizavo „Litfood“.
R. Taraškevičius apsilankė lietuvių įmonių stenduose, domėjosi jų patirtimi užsienio rinkose, kylančiais iššūkiais ir poreikiais. Pokalbių metu aptarta, kokios valstybės pagalbos verslui labiausiai reikia, kad Lietuvos įmonės galėtų aktyviau dalyvauti tarptautinėse parodose, pristatyti savo produkciją ir sėkmingai įsitvirtinti naujose rinkose. Parodos paraštėse viceministras susitiko su Lenkijos žemės ūkio ir kaimo plėtros ministru Stefanu Krajewskiu ir „SIAL“ parodos maisto ir gėrimų padalinio vadovu Rodolphe‘u Lameyse‘u.
