Draudimo bendrovės fiksuoja vis įvairesnius bandymus suklaidinti draudikus, siekiant nepagrįstai gauti draudimo išmokas. Tokie atvejai apima ne tik suklastotus žalų įvykius, bet ir situacijas, kai sąmoningai iškreipiamos realaus įvykio aplinkybės ar padidinamas žalos dydis. Draudikai įspėja, kad tokios istorijos baigiasi ne tik negauta draudimo išmoka, bet ir baudžiamąja atsakomybe.
Sukčiavimo būdai keičiasi
„Lietuvos draudimo“ Teisinio atstovavimo vadovas Edgaras Tomas Paberalis pastebi, kad sukčiai ieško vis naujų būdų neteisėtai pasipelnyti. Skaitmeninės priemonės ir technologinė pažanga sudaro naujų galimybių bandyti pateikti tikrovės neatitinkančius duomenis. Tačiau draudikų metodai ir priemonės sukčiavimo atvejams nustatyti taip pat tobulėja.
„Nuolat investuojame į technologinius sprendimus, stipriname vidinius procesus ir atidžiau vertiname įtarimų keliančias situacijas. Pavyzdžiui, visai neseniai nustatėme atvejį, kai klientas pateikė skaitmeniniu būdu koreguotą vaizdinę žalos medžiagą. Šiuo metu dėl šių veiksmų atliekamas teisėsaugos tyrimas“, – sako E. T. Paberalis.
Ekspertas akcentuoja, kad sukčiavimo atvejai gali apimti skirtingas sumas: kartais siekiama gauti kelių šimtų eurų išmokas, o kartais sumos gali būti šešiaženklės: „Praėjusiais metais teisiniame ginče laimėjome bylą, kurioje, deklaruojant netikras eismo įvykio aplinkybes, buvo siekiama gauti 200 tūkst. eurų siekiančią išmoką už išskirtinį automobilį“.
Pasak teisininko, būtent transporto žalų srityje fiksuojama daugiausia sukčiavimo atvejų. 2025 m. „Lietuvos draudimas“ nustatė beveik 3 tūkst. fiktyvių arba tikrovės neatitinkančių transporto priemonių žalų, kurių bendra suma viršijo 5 mln. eurų.
„Viena iš sukčiavimo formų transporto srityje yra tyčia sukelti eismo įvykiai. Tokiais atvejais nesąžiningi asmenys gali siekti gauti išmoką, pašalinti ankstesnius automobilio sugadinimus arba suremontuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę draudimo bendrovės sąskaita. Įtarimų išsamesniam tyrimui dažniausiai sukelia pasikartojančios aplinkybės ir asmenys, analogiškos žalos, neatitikimai tarp deklaruotų aplinkybių ir faktinių duomenų. Tokie požymiai tampa pagrindu išsamesniam tyrimui“, – sako E. T. Paberalis.
Pasak jo, analizuojant teismų praktiką matyti, kad dalis ikiteisminių tyrimų virsta baudžiamosiomis bylomis ir apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Ikiteisminių tyrimų metu taip pat nustatoma atvejų, kai asmenys veikė kartu, iš anksto susitarę ir suplanavę savo veiksmus bei parodymus draudimo bendrovėms.
„Įdomu tai, kad neretai paaiškėja, jog bandžiusieji pasipelnyti iš draudiko yra eiliniai gyventojai, o ne kriminalinio pasaulio atstovai. Praktikoje matome, kad įtarimams pasitvirtinus žmonės dažnai gailisi, prašo susitaikymo baudžiamajame procese, sako, kad tai buvo pirmas ir vienintelis toks atvejis“, – pastebi E. T. Paberalis.
Kokios sukčiavimo pasekmės
Pasak teisininko, visuomenėje vis dar pasitaiko klaidingas įsitikinimas, kad bandymas „pagražinti“ žalos aplinkybes yra nerizikingas būdas gauti didesnę draudimo išmoką. Tačiau praktikoje tokie veiksmai gali turėti ilgalaikių teisinių pasekmių.
„Nustačius, kad draudimo bendrovei teikiama tikrovės neatitinkanti informacija, klastojamos įvykio aplinkybės ar imituojamas pats įvykis, draudimo išmoka gali būti nemokama. Tačiau tai nėra vienintelė pasekmė. Surinkusios įrodymus apie tokius atvejus, draudimo bendrovės praneša teisėsaugos institucijoms, kurios pradeda ikiteisminius tyrimus dėl galimo sukčiavimo ar dokumentų klastojimo“, – sako teisininkas.
Jis atkreipia dėmesį, kad pasitvirtinus įtarimams, asmeniui gali grėsti teistumas ir su tuo susijusios pasekmės, kurios atsilieptų, pavyzdžiui, bandant susirasti darbą. Taip pat gali būti taikoma piniginė bauda, viešieji darbai, laisvės apribojimas ar net laisvės atėmimas iki trejų metų.
Sukčiavimo kainą moka sąžiningi klientai
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad neteisėti bandymai pasipelnyti iš draudikų kenkia ne vien draudimo bendrovėms. Tokie asmenys naudojasi kitų, sąžiningai draudimo įmokas mokančių klientų lėšomis.
„Užsienio valstybių patirtys rodo, kad neskiriant pakankamai dėmesio žalų tyrimui ir kontrolei, ilgainiui draudimo įmokos gali išaugti visiems klientams. Todėl draudikų atliekami tyrimai yra skirti ir sąžiningų klientų apsaugai. Kiekvienas atskleistas sukčiavimo atvejis svarbus visai draudimo sistemai, nes sukčiavimo kaštus ilgainiui vienaip ar kitaip pajunta visi draudimo paslaugų vartotojai“, – E. T. Paberalis.
