Naujų mokslo metų pradžioje tėvų „WhatsApp“ ir „Messenger“ grupėse suaktyvėja bendravimas, tačiau kartu didėja ir rizika pažeisti privatumą. Jose dažnai dalijamasi vaikų telefono numeriais, adresais, sveikatos informacija, nuotraukomis ar susirašinėjimų ekrano kopijomis. Ekspertai primena, kad tokia informacija gali lengvai pasklisti plačiau nei numatyta, todėl svarbu apgalvoti, ką ir kam siunčiama.
„Tele2“ produkto vadovas Donatas Drakickas pabrėžia, kad nors tėvų grupės palengvina bendravimą, jos mažina budrumą. Jis pataria vadovautis taisykle: grupėje viešinti tik tai, kuo būtų galima pasidalinti su visais nariais gyvai. Net ir uždarame pokalbyje paskelbti duomenys gali būti išsaugoti ar persiųsti kitiems.
Pasitikėjimas – ne privatumo garantas
Laikui bėgant tėvų grupės tampa artimesne bendruomene, kurioje dalijamasi ne tik organizaciniais, bet ir asmeniniais dalykais. Pasak „Jaunimo linijos“ Klaipėdos padalinio vadovės, psichologės Ievos Plauškutės, toks artumas gali sukurti klaidingą saugumo jausmą. Nors grupė suteikia saugumo iliuziją, vienas narys persiųsdamas informaciją ar padaręs ekrano kopiją gali perduoti ją tiems, kam ji nebuvo skirta, todėl kontroliuoti informacijos srautą neįmanoma.
Kuo nereikėtų dalintis?
Bendrautojai turėtų būti ypač atsargūs dalindamiesi vaikų telefono numeriais, adresais, asmens kodais ir sveikatos duomenimis. Taip pat nederėtų viešinti dokumentų, nuotraukų ar aptarinėti vaiko mokymosi pasiekimų bei sunkumų be aiškaus poreikio. D. Drakickas rekomenduoja organizacinei informacijai naudoti bendras grupes, o jautrius klausimus spręsti tiesiogiai su mokytojais, administracija ar tėvais. „Prieš paspaudžiant siuntimo mygtuką, verta pagalvoti, kam šią informaciją iš tiesų būtina žinoti, ir pasirinkti siauresnį gavėjų ratą bei saugesnį perdavimo būdą“, – pataria jis.
Psichologė I. Plauškutė ragina atsižvelgti ne tik į duomenų saugumą, bet ir į vaiko teisę į privatumą bei jo jausmus. „Vaiko istorijos – jo sėkmės ir nesėkmės, sunkumai, pažangumas mokykloje, santykiai su kitais vaikais ar kitos asmeninės aplinkybės taip pat nėra informacija, kuria turėtume dalintis lengva ranka. Net jei suaugusiesiems tokia informacija atrodo nereikšminga, vaikui ji gali būti labai asmeniška ir jautri“, – akcentuoja ji.
Viešas konfliktų aptarimas kenkia pasitikėjimui
Tėvams siekiant išspręsti vaikų konfliktus, dažnai grupėje viešinamos susirašinėjimų ekrano kopijos ar aptariamas kito vaiko elgesys. Tačiau toks viešas situacijos nagrinėjimas gali paaštrinti konfliktą, pakenkti vaikų santykiams ir sukelti jiems gėdos bei nesaugumo jausmą. Pasak I. Plauškutės, kai vaikas sužino, kad jo asmeninė informacija buvo aptarinėjama jam nežinant, jis gali pasijusti išduotas ir sugėdintas, o tai gali pakirsti pasitikėjimą suaugusiaisiais ir aplinka. Toks būdas taip pat skatina vaiką nutylėti problemas ateityje, ypač jei jam reikia suaugusiojo pagalbos.
Prieš dalijantis informacija tėvų grupėje, ekspertai pataria atsakyti į tris klausimus: ar tai būtina, kas nutiktų, jei informacija būtų persiųsta, ir kaip dėl to jaustųsi vaikas.
