JAV gynybos politikos vadovas Elbridge'as Colby pareiškė, kad europiečiai turėtų prisiimti pagrindinę atsakomybę už Europos konvencinę gynybą, daugiau investuoti į kariuomenes ir spartinti ekonomikų augimą. Interviu „The New York Times“ apžvalgininkui Rossui Douthatui jis priminė, kad per abu pasaulinius karus Jungtinė Karalystė kariavo ilgiau nei JAV, kurios „atėjo vėliau“.
E. Colby pasakojo Normandijos išsilaipinimo metinėse kalbėjęsis su Belgijos gynybos atašė, kuris, jo žodžiais, ėmė moralizuoti apie JAV izoliacionizmą. Pentagono pareigūnas tuomet priminė, kad Jungtinė Karalystė Pirmajame pasauliniame kare kariavo ketverius, o Antrajame – šešerius metus.
Jo teigimu, Europa turėtų skirti gynybai tiek, kiek JAV, kurti realius karinius pajėgumus ir užtikrinti tokį ekonomikos augimą, kad žemyno gynybos ambicijos būtų pagrįstos. Politologas Linas Kojala atkreipė dėmesį, kad šįkart E. Colby pokalbio tonas buvo ne vien aštrus.
Colby Ukrainos gynybą vadina atkaklia ir pagarbos verta
E. Colby palankiai įvertino Ukrainos pasipriešinimą Rusijos invazijai. Pasak jo, ukrainiečiai jau ketverius metus atkakliai ginasi ir geba prisitaikyti prie technologinių pokyčių, ypač dronų karo.
Jis pripažino, kad Ukrainos padėtis kai kuriais aspektais pagerėjo, nors karas išlieka sekinantis. Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui JAV pareigūnas siūlė dabar užbaigti konfliktą, nes prezidentas Donaldas Trumpas, jo teigimu, nuoširdžiai siekia taikos.
E. Colby taip pat atmetė pranešimus, kad pats siekė sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai. Jis tai pavadino melaginga istorija, pabrėžė neturintis tokių įgaliojimų ir sakė patvirtinęs ne vieną perdavimą Ukrainai. Birželio 18-osios kalboje jis teigė, kad JAV administracija ir toliau rems mechanizmus, leidžiančius europiečiams teikti pagalbą Ukrainai, įskaitant PURL ir JUMPSTART iniciatyvas.
„NATO 3.0“ Europai perkeltų didesnę naštą
E. Colby savo siūlomą „NATO 3.0“ modelį pateikia kaip grįžimą prie Šaltojo karo logikos, o ne Aljanso silpninimą. Jis priminė, kad 1988 metais Vakarų Vokietija turėjo 12 aktyvių divizijų, nors buvo mažesnė už dabartinę Vokietiją.
Pareigūnas Vokietijos gynybos politikos pokyčius vadino istoriniais, Lenkiją – pavyzdine sąjungininke, o Suomijos pajėgas – labai stipriomis. Jis palankiai vertino ir Švediją bei Norvegiją. Prancūzijos kariuomenę E. Colby įvardijo kaip pajėgią, tačiau teigė, kad Paryžius turėtų daugiau išleisti gynybai, o Jungtinės Karalystės indėlis kol kas yra nepakankamas.
Jis neatmetė galimybės mažinti JAV karių skaičių Europoje, tačiau sakė, kad tai būtų „NATO 3.0“ rezultatas, o ne iš anksto nustatytas tikslas. Liepos 8 dieną NATO generalinis sekretorius Markas Rutte sakė, kad „NATO 3.0“ reiškia saugumo naštos persvėrimą, o Europos sąjungininkės ir Kanada prisiima daugiau atsakomybės. Jo teigimu, gynybos ir saugumo išlaidos jau siekia apie 4 proc. BVP, o iki 2035 metų numatytas 5 proc. tikslas.
Colby nepritaria sąjungininkų alternatyvoms Vašingtonui
E. Colby kritikavo Kanados premjero Marko Carney siūlymą Kanadai, Europai, Japonijai, Pietų Korėjai ir Australijai glaudžiau koordinuoti veiksmus savarankiškai nuo JAV. Jo nuomone, sąjungininkų bendradarbiavimas nėra problema, tačiau jiems neverta kurti alternatyvų Vašingtonui.
Kanadai svarstant tarp F-35 ir „Gripen“ naikintuvų, jis teigė, kad švediškas lėktuvas smarkiai nusileidžia F-35. E. Colby tvirtino, kad sprendimas, mažinantis bendrą NORAD kovinį pajėgumą, pakenktų ir JAV saugumui.
Paklaustas apie D. Trumpo kalbas dėl Kanados kaip 51-osios valstijos ir pretenzijas į Grenlandiją, E. Colby aiškaus atsakymo nepateikė. Jis sakė, kad JAV yra vienintelė valstybė, realiai galinti užtikrinti Grenlandijos saugumą, bet kartu kalbėjo apie diplomatinį kelią.
Iranas, pasak Colby, nepakeitė Kinijos atgrasymo prioriteto
E. Colby tvirtino, kad karas su Iranu kritiškai neišsekino svarbiausių Indijos ir Ramiojo vandenyno strategijai reikalingų priemonių. JAV tikslus jis įvardijo kaip Irano branduolinio ginklo įsigijimo užkardymą, Teherano karinių pajėgumų mažinimą ir laivybos Hormūzo sąsiauriu užtikrinimą.
Jis atmetė vertinimą, kad antroji D. Trumpo administracija Kinijos nebelaiko esminiu iššūkiu. Pasak E. Colby, JAV turi pirmojoje salų grandinėje sukurti tokią atgrasymo gynybą, kad Kinija negalėtų užimti ir išlaikyti JAV sąjungininko ar partnerio teritorijos.
