Įsibėgėjantį rudenį ūkininkams netrūksta iššūkių: gausios liūtys gerokai apsunkino tiek javapjūtės pabaigą, tiek ir naujos sėjos pradžią. Nepaisant to, darbai nesustoja, o eilėje laukia pasėtų žiemkenčių apsauga nuo piktžolių. Kaip rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai, rudeninė piktžolių kontrolė gali tapti rentabiliu sprendimu, ne tik palengvinančiu būsimą pavasarį, bet ir prisidedančiu prie gerų ūkio rezultatų.
Pasak žemės ūkio ekspertų, dėl užsitęsusios darganos dalis ūkio darbų gali vėluoti. Tačiau lietui nurimus ir dirvai pradžiuvus, ūkininkai vėl galės išvažiuoti į laukus ir imtis neatidėliotinų darbų.
Kaip teigia „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė, jau netrukus – per artimiausias 10 dienų – gali pasirodyti pirmieji žieminių kviečių daigai. Anot jos, šiuos daigus reikės apsaugoti nuo itin aršių piktžolių; joms šis ruduo – itin palankus dėl nuolatinės drėgmės, optimalios 16–20 laipsnių temperatūros ir lietaus, kuris į dirvos paviršių išpluna dirvinės smilguolės, vienmetės miglės bei pelinio pašiaušėlio sėklas.
„Šioms piktžolėms sudygimas – itin palankus 2 cm gylyje. Nuo sudygimo piktžolės sparčiai auga dėl adaptacijos, jos yra neveikiamos aplinkos veiksnių, todėl nekontroliuojamos laimi konkurencinę kovą prieš javus. Be herbicidų panaudojimo rudenį piktžolės drėgnose sąlygose ir palankioje temperatūroje geba užauginti didelę žaliąją masę, o palyginti su sausesniais metais – ir esmingai didesnę“, – sako G. Pšibišauskienė.
Ji pabrėžia, kad didelės masės vienskiltes piktžoles – vienmetę miglę, dirvinę smilguolę, pelinį pašiaušėlį, taip pat dviskiltes piktžoles – daržinę žliūgę, dirvinę veroniką bei kai kurias kitas – pavasarį sukontroliuoti yra sunku, todėl verčiau imtis jų kontrolės dar rudenį. To nepadarius, pavasarį jos gali itin išvešėti ir pridaryti daug žalos pasėliams. Piktžolės konkuruoja su žieminiais javais dėl maistinių medžiagų, dėl ko pastarieji gali išretėti, silpniau krūmytis ir prasčiau žiemoti, aiškina G. Pšibišauskienė.
Ji papildo, kad rudenį svarbu pasirūpinti ir rapsų – tiek vasarinių, tiek ir žieminių – pabirų kontrole. „Šie augalai užima gan ženklią sėjomainos dalį, po jų dažniausiai sėjami žieminiai javai, dėl ko rapsų pabirų kontrolė žieminių javų pasėliuose taip pat kelia nemažai iššūkių. Pavasarį su jomis susitvarkyti gali būti itin sunku, todėl geriau tai padaryti dabar, kai turim dar tik vieną–du lapelius.“
Išskiria itin agresyvią piktžolę
Paklaustas, kokios piktžolių kontrolės priemonės yra veiksmingiausios, „Linas Agro“ pesticidų produkto ekspertas Petras Kiseliovas dėmesį atkreipia į augalų apsaugos produktus, savo sudėtyje turinčius prosulfokarbo, pendimetalino bei chlorotolurono. Anot jo, šios priemonės pasitelkiamos kovojant su vienskiltėmis ir dviskiltėmis piktžolėmis, o mišiniuose su kitomis veikliosiomis medžiagomis (diflufenikanu, aklonifenu) leidžia pasiekti pakankamai gerą rezultatą.
„Pavyzdžiui, prosulfokarbas apsaugo pasėlius nuo piktžolių tiek iki jų sudygymo, tiek ir joms sudygus ankstyvuosiuose javų augimo tarpsniuose. Ši medžiaga – saugi, tinkama naudoti su kitomis augalų apsaugos priemonėmis – diflufenikanu arba diflufenikano formuliacijoje su aklonifenu.
Savo ruožtu, chlorotoluronas slopina fotosintezės elektronų perdavimo procesą, kuris būtinas augalo gyvybinėms funkcijos palaikyti. Chlortoluronas efektyvus prieš daugelį vienaskilčių piktžolių – dirvinę smilguolę ar pelinį pašiaušėlį, taip pat veikia pagrindines dviskiltes piktžoles“, – sako P. Kiseliovas.
Jis išskiria pastarąją piktžolę – pelinį pašiaušėlį, kuri – viena agresyviausių ir kelianti nemažai rūpesčių ūkininkams. Anot P. Kiseliovo, ši piktžolė, jei yra itin išplitusi ir tinkamai nekontroliuojama, gali sunaikinti beveik visą derlių.
„Pasikeitus žemės dirbimo metodams ir daugeliui ūkių perėjus prie beariminės žemės dirbimo technologijos, susidarė palankios sąlygos tokių piktžolių kaip pelinis pašiaušėlis, vienmetė miglė, daržinė žliūgė plitimui. Pelinio pašiaušėlio sėklos dabar sudygsta kur kas lengviau nei prieš 10–15 metų, nes jos dygsta vos 2 cm gylyje, o skutimas būtent ir leidžia sėklai likti tame dygimui palankiame gylyje. To negalima sakyti apie kokybišką arimą, kuris piktžolių sėklas „palaidoja“ 15–18 cm gylyje“, – tvirtina „Linas Agro“ atstovas.
Ekspertas papildo, kad peliinio pašiaušėlio sėklos dygsta ne vienu konkrečiu laikotarpiu, bet visą rudenį, net ir gruodį, jei dirvos temperatūra vis dar išlieka teigiama. „Joms sudygus, susiformuoja tarsi piktžolių kilimas, kuris „užkloja“ pasėlių laukus, dėl ko derliaus nuostoliai gali siekti net iki 80 procentų. Todėl sukontroliuoti pelinį pašiaušėlį – itin sudėtinga. Vieno stebuklingo vaisto nėra – tam reikalinga priemonių visuma, pradedant žemės dirbimo būdais, tinkama sėjomaina ir baigiant efektyviausių herbicidų ar jų kombinacijų panaudojimu visos augalų rotacijos laikotarpiu.“
Piktžolių kontrolė rudenį – lengvesni darbai pavasarį
Renkantis tinkamiausius augalų apsaugos produktus, P. Kiseliovas pabrėžia vieną taisyklę: rudeninei piktžolių kontrolei reikia visiškai kitokių priemonių nei pavasarį. Pasak jo, pavasarį naudojami produktai savo sudėtyje turi visiškai kitas veikliąsias medžiagas nei rudenį naudojami produktai. Todėl rudeninė ir pavasarinė piktžolių kontrolė ženkliai sumažina piktžolių atsparumo tam tikroms veikliosioms medžiagoms išsivystymo tikimybę.
„Rudens sezonui skirtos priemonės padės lengviau sukontroliuoti pavasarį sudėtingiau kontroliuojamas ar atsparumą kai kurioms veikliosioms medžiagoms įgavusias piktžoles, dėl ko ir rekomenduojama ūkininkams imtis šių veiksmų. Atėjus pavasariui, beliks tik užbaigti tai, kas buvo pradėta rudenį. To nepadarius, pavasarį gali prireikti ženkliai daugiau pastangų kovojant su nepageidaujamais augalais: anksčiau, esant nepakankamai palankioms oro sąlygoms išvažiuoti į laukus, naudoti maksimalias herbicidų normas, tuo pačiu išleidžiant ir daugiau pinigų“, – teigia ekspertas.
Jis papildo, kad atlikus rudeninę piktžolių kontrolę, pavasarį augalų apsaugos produktus bus galima naudoti mažesnėmis normomis. Be to, gali prireikti ir mažiau važiavimų į laukus, o tai ūkininkui – ekonomiškai naudingiau.
„Rudenį atlikus namų darbus, pavasarį nereikės sukti galvos, kada geriausia išvažiuoti į laukus, kai juose – vis dar šlapia ir šalta, o ir pasėlius ne taip kankins išvešėjusios piktžolės, nes jos, bent jau didžiąja dalimi, bus suvaldytos rudenį. Prie pavasarinių purškimų herbicidais galima priderinti ir pasėlių purškimą augimo reguliatoriais, fungicidais ar kitomis priemonėmis“, – paaiškina „Linas Agro“ pesticidų produkto ekspertas P. Kiseliovas.
Jis taip pat pabrėžia, kad rudeninė piktžolių kontrolė gali leisti tikėtis ir geresnio derliaus kitąmet. „Bet kuris ūkininkas patvirtins, kad piktžolės „suvalgo“ daug pinigų: jų laiku nesukontroliavus, gali nukentėti būsimas derlius. Tačiau investavus į žieminių pasėlių apsaugą nuo piktžolių rudenį, nepaliekant visko pavasariui, galima tikėtis geresnių kito sezono rezultatų – su tokiomis pat investicijomis.“
Herbicidai – tinkamai piktžolių augimo kontrolei
Nenuspėjami orai šį rudenį dalį ūkininkų privertė pavėlinti žieminių javų sėją. Tačiau, kaip aiškina G. Pšibišauskienė, vėlinant sėją, mažėja tiek vienskilčių, tiek ir dviskilčių piktžolių sudygimas. Vis dėlto neįmanoma prognozuoti, kada dirvos paviršius bus sukaustytas šalčio ir ar piktžolės, ne tik nesudygs, bet ir nustos augti.
„Kai kurių vienskilčių piktžolių, pavyzdžiui, dirsių, kontrolė yra komplikuota: jos sudygsta vėlai rudenį, dygimo procesas trunka ilgiau – jos geba sudygti ir didesniame nei 2 cm gylyje, o sudygusios auga net ir šaltuoju metų laiku. Todėl galutinė jų kontrolė įmanoma tik pavasarį“, – teigia agrotechnologijų ekspertė.
Tuo metu kibusis lipikas, kaip aiškina specialistė, dygsta rudenį, net ir vos 1–2 laipsnių temperatūroje, o peržiemojusių sėklų daigumas siekia 50 procentų. Ji papildo, kad jei lipikas vešėjo priešsėliniuose augaluose, gali tekti rinktis tuos herbicidus, kurie šią piktžolę kontroliuoja itin ilgai, pavyzdžiui, priemones su prosulfokarbu ir jo mišiniais.
„To gali prireikti ir kontroliuojant daržinę žliugę. Todėl įgyvendinant rudeninę piktžolių javuose kontrolę galima nutiesti sėkmingą kelią derliaus potencialo didinimui, nes piktžolių adaptyvumo reguliavimas herbicidais yra viena iš pagrindinių priemonių javų auginimo technologijose“, – pabrėžia „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. G. Pšibišauskienė.
Apie AB „Linas Agro“
AB „Linas Agro“ – viena didžiausių agroverslo bendrovių, kuri valdo 9 įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir užtikrina visą veiklos grandinę – nuo sėklų pardavimo iki grūdų supirkimo. Įmonė priklauso AB „Akola group“.
