Lietuvos geležinkelių istorijoje atverstas naujas puslapis – baigtas vienas didžiausių šalies infrastruktūros modernizavimo projektų, apėmęs Vilnius–Klaipėda geležinkelio linijos elektrifikaciją. Įgyvendinus 457 mln. eurų vertės projektą, elektrifikuotų geležinkelių dalis Lietuvoje išaugo nuo maždaug 8 iki beveik 28 procentų. Tai reiškia, kad pirmą kartą šalies istorijoje elektrine trauka galima pasiekti Klaipėdos jūrų uostą pagrindine šalies geležinkelių jungtimi.
Šis istorinis pasiekimas sutiktas simboline pirmąja elektrinio keleivinio traukinio kelione iš Vilniaus į Klaipėdą. Šis reisas ne tik pažymi užbaigtą elektrifikacijos projektą, bet ir žymi naują Lietuvos geležinkelių raidos etapą, pereinant nuo dyzelinės traukos prie modernesnio, efektyvesnio ir aplinkai draugiškesnio transporto.
„Lietuvos geležinkelių istorijoje šiandien verčiame naują puslapį – elektrifikavome pagrindinę šalies geležinkelio jungtį nuo Vilniaus iki pat Klaipėdos uosto. Tai vienas tų darbų, kurių reikšmė matuojama ne milijonais ar kilometrais, bet tuo, ką jis duos mūsų šaliai ateinančiais dešimtmečiais“, – sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas. Ministras pabrėžė, kad geležinkelis yra svarbiausia šalies susisiekimo ir ekonomikos arterija, todėl jos modernizavimas atveria daugiau galimybių visai Lietuvai.
Vilnius–Klaipėda geležinkelio linijos elektrifikacija laikoma strateginės reikšmės investicija į Lietuvos transporto ateitį. Modernizuotas intensyviausiai naudojamas šalies geležinkelių koridorius, kuriuo gabenama didelė dalis keleivių ir krovinių. Elektrifikavus šią jungtį, sudarytos sąlygos mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, didinti geležinkelių konkurencingumą ir reikšmingai mažinti transporto sektoriaus poveikį aplinkai.
„Šiandien kalbame ne tik apie užbaigtą infrastruktūros projektą. Kalbame apie istorinį pokytį Lietuvos geležinkeliuose, kurio reikšmę jausime dar ne vieną dešimtmetį. Elektrifikavome pagrindinę šalies geležinkelio arteriją ir sukūrėme pagrindą naujos kartos keleivių bei krovinių vežimui“, – teigė LTG grupės laikinasis generalinis direktorius Arūnas Rumskas. Jis pridūrė, kad pirmasis elektrinis keleivinis traukinys į Klaipėdą yra geriausias įrodymas, jog didžiulė investicija jau virsta realiais pokyčiais.
Vilnius–Klaipėda elektrifikacijos projektas, kurio metu elektrifikuota 363 km geležinkelio infrastruktūros, yra vienas reikšmingiausių Lietuvos geležinkelių modernizavimo darbų per nepriklausomybės laikotarpį.
„Tai pirmasis tokio masto geležinkelių elektrifikavimo projektas Lietuvoje per daugiau kaip 50 metų“, – sakė „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas. Pasak jo, įgyta nauja patirtis ir išmoktos pamokos leidžia organizacijai sėkmingai įgyvendinti sudėtingiausius infrastruktūros projektus.
Iki šiol Lietuvoje buvo elektrifikuoti tik Vilnius–Kaunas, Vilnius–Kena ir Lentvaris–Trakai ruožai. Naujoji elektrifikuota jungtis sujungia keturis didžiausius Lietuvos miestus ir strategiškai svarbų Klaipėdos jūrų uostą, taip išplečiant elektrinės traukos galimybes.
Šis pokytis itin reikšmingas šalies ekonomikai, nes sudaro galimybes efektyviau vežti krovinius pagrindiniu Lietuvos transporto koridoriumi, mažinti vežimo sąnaudas ir stiprinti geležinkelių konkurencingumą.
Projektas buvo įgyvendintas trimis etapais, bendra investicijų vertė siekia apie 457 mln. eurų. Iš jų 231 mln. eurų finansuota Europos Sąjungos lėšomis.
Užbaigus elektrifikavimo darbus, Vilnius–Klaipėda linija parengta elektrinių keleivinių traukinių eismui. Šiuo maršrutu keliauja apie 40 proc. visų Lietuvos geležinkeliais vykstančių keleivių, todėl elektrifikacijos nauda bus juntama didelei daliai šalies gyventojų. Elektrifikuota infrastruktūra atveria kelią naujos kartos traukiniams, modernesnėms kelionėms ir tvaresniam susisiekimui.
Pradėjus plačiau naudoti elektrinius traukinius, kasmet bus galima išvengti apie 150 tūkst. tonų CO₂ emisijų, o tai yra svarbus indėlis į Lietuvos klimato kaitos mažinimo tikslus.













