Spalio 22–24 dienomis Armėnijos sostinėje Jerevane įvyko 62-asis Europos reguliavimo institucijų platformos (EPRA) susitikimas. Į jį susirinko daugiau nei 120 atstovų iš 47 Europos šalių – 56 reguliavimo institucijų vadovai, ekspertai, mokslininkai ir politikos formuotojai.
Per tris dienas buvo intensyviai diskutuojama apie dezinformacijos valdymą, dirbtinio intelekto (DI) įtaką turiniui, jaunimo apsaugą nuo žalingo turinio įvairiose platformose ir reguliuotojų strategijų kūrimą itin sparčiai besikeičiančioje informacinėje aplinkoje.
Renginį organizavo Armėnijos Televizijos ir radijo komisija. Tai – antras kartas, kai Armėnija priima EPRA renginį (pirmasis vyko 2016 m.).
Dezinformacija – vienas didžiausių šių dienų iššūkių
Atidarymo kalboje Armėnijos reguliuotojo vadovas Tigranas Hakobyanas akcentavo, kad šiuo metu vienas iš didžiausių iššūkių ne tik žiniasklaidai, bet ir valstybei – dezinformacijos sklaida. Informacinis srautas, pasak jo, „sproginėja“ nuo žalingo turinio: pradedant politine propaganda ir melagingomis naujienomis, baigiant nepilnamečiams kenksmingu turiniu.
„Visi žinome, kokio masto ir įvairovės yra šiandien informacijos srautas. Dezinformacija ir manipuliacijos paveikia visuomenės nuotaikas, skatina neapykantos kalbą, formuoja klaidingus įsitikinimus. Šiandien, kai turinio apimtis viršija mūsų galimybes jį patikrinti, žodžio laisvės klausimas tampa ir atsakomybės klausimu“, – teigė Hakobyanas.
Jis pridūrė, kad kartu su Europos partneriais siūlo stiprinti medijų raštingumą, kurti naujus reguliavimo įrankius ir išlaikyti balansą tarp laisvės bei visuomenės apsaugos.
EPRA prezidentė: turime reaguoti ir greitai, ir išmintingai
EPRA prezidentė Stéphanie Comin savo kalboje pabrėžė, kad Europos reguliavimo institucijos šiandien atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrindamos demokratinių vertybių išlikimą.
„Dirbtinis intelektas, socialinės platformos, algoritmai – visa tai keičia informacijos sklaidą greičiau nei bet kada. Tokiais laikais reguliuotojai turi dirbti išvien, kad užtikrintų ne tik laisvę, bet ir atsakomybę. Reikia stiprių, nepriklausomų institucijų, kurios gebėtų reaguoti ir greitai, ir išmintingai,“ – sakė Comin.
Žiniasklaidos pliuralizmas algoritmų eroje
Pirmoji konferencijos sesija buvo skirta klausimui, kaip išlaikyti žiniasklaidos pliuralizmą skaitmeniniame amžiuje, kai informacijos vartojimą vis labiau lemia automatizuoti algoritmai.
Rowena Burke, Jungtinės Karalystės reguliuotojos „Ofcom“ Tarptautinės turinio politikos vadovė, pristatė pranešimą apie redakcijų nepriklausomumo stiprinimą:
„Turinio atranką socialinėse platformose šiandien dažnai lemia algoritmai, o ne redaktoriai. Todėl turime iš naujo apibrėžti, kas yra žiniasklaidos pliuralizmas – ne tik nuomonių įvairovė, bet ir prieigos prie informacijos skaidrumas bei technologijų valdymo etika.“
Olaf Steenfadt, „Global Media Registry“ įkūrėjas, pristatė projektą Media Ownership Monitor, skirtą didinti žiniasklaidos nuosavybės skaidrumą:
„Negalima kalbėti apie pasitikėjimą žiniasklaida, jei nežinome, kas ją valdo. Skaidrumas yra demokratijos stuburas.“
Diskusijose taip pat išryškėjo, kad didžiausias iššūkis Europos reguliuotojams – rasti balansą tarp inovacijų ir atsakomybės, kai DI technologijos geba kurti turinį, pakeičiantį žmogišką žurnalistiką.
Strateginis valdymas – nuo planų prie veikimo
Antroji sesija, pavadinta „Kaip kurti ir įgyvendinti strategijas sparčiai kintančioje aplinkoje“, buvo skirta praktiniams klausimams – kaip institucijos gali išlikti veiksmingos technologijų kaitos fone.
James Key iš „Ofcom“ pabrėžė, kad veiksmingiausia strategija yra nuolat prisitaikantis procesas:
„Geriausios institucijos nėra tos, kurios turi daug planų – tai tos, kurios sugeba keistis ir reaguoti. Strategijos turi būti lanksčios, o institucijos – pasirengusios eksperimentuoti.“
Armela Krasniqi, Albanijos Audiovizualinės žiniasklaidos institucijos vadovė, kalbėjo apie regioninį bendradarbiavimą:
„Kiekviena šalis turi savo iššūkių, tačiau mūsų problemos panašios – dezinformacija, melagingas turinys, politinių kampanijų metu išryškėjantys iššūkiai. Tik dirbdami kartu galime išlaikyti pasitikėjimą žiniasklaida.“
Audun Aagre iš Norvegijos Medijų institucijos pristatė gerąją patirtį, kaip įstatymų leidėjai ir reguliuotojai gali įtraukti technologijų bendroves į skaidrumo procesus – nuo platformų atsakomybės iki viešų ataskaitų apie turinio moderavimą.
Dirbtinio intelekto iššūkiai: žurnalistika ir atsakomybė
Ypatingas dėmesys renginyje buvo skirtas dirbtinio intelekto (DI) vaidmeniui žiniasklaidoje. Diskusijų metu pabrėžta, kad DI gali būti tiek inovacijų variklis, tiek – deja – efektyvus dezinformacijos įrankis.
Theresa Josephine Seipp, Vokietijos ekspertė, pristatė tyrimą apie DI naudojimą žiniasklaidos sektoriuje:
„Dirbtinis intelektas jau keičia žurnalistiką – nuo automatizuotų tekstų kūrimo iki vizualinių manipuliacijų. Kuo greičiau nustatysime atsakomybės ribas, tuo mažiau rizikos patirs visuomenė.“
EPRA nariai sutarė, kad per ateinančius metus organizacija rengs bendras rekomendacijas dėl DI taikymo žiniasklaidoje, akcentuodama turinio autentiškumo ir žmogiškos priežiūros principus.
Susitikimo metu buvo priimtos šios pagrindinės kryptys:
- Stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą kovojant su dezinformacija ir DI generuojamo turinio grėsmėmis;
- Sukurti naują strateginio planavimo gairių sistemą Europos reguliavimo institucijoms;
- Didinti žiniasklaidos skaidrumą ir skatinti piliečių medijų raštingumą;
- Išlaikyti žodžio laisvės ir visuomenės apsaugos balansą, įtraukiant visuomenę, žiniasklaidą, politikus ir technologijų sektorių.
Apie EPRA
European Platform of Regulatory Authorities (EPRA) įkurta 1995 m. ir vienija daugiau nei 50 Europos valstybių žiniasklaidos reguliavimo institucijų. Platforma siekia skatinti keitimąsi patirtimi, stiprinti reguliavimo nepriklausomumą ir plėtoti įrodymais grįstą medijų politiką.
EPRA veikla grindžiama demokratijos, žodžio laisvės, atsakomybės ir žiniasklaidos įvairovės principais.
Daugiau informacijos: www.epra.org
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Už pranešimų turinį atsako juos paskelbę asmenys bei jų atstovaujamos organizacijos.
