Norvegijos valstybės kontroliuojamos energetikos bendrovės „Equinor“ balandžio–birželio pakoreguotas pelnas prieš mokesčius išaugo iki 11,48 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 6,54 mlrd. dolerių prieš metus. Rezultatas beveik sutapo su 17 analitikų apklausos 11,37 mlrd. dolerių prognoze.
Didesnė gavyba leido pasinaudoti kainų šuoliu
Prasidėjus JAV ir Izraelio karui su Iranu, „Equinor“ padidino naftos ir dujų gavybą, užpildydama spragą rinkoje, kai dėl laivybos per Hormūzo sąsiaurį ribojimų sumažėjo naftos srautai iš Persijos įlankos.
Bendrovės prezidentas ir vadovas Andersas Opedalas teigė, kad stipri antrojo ketvirčio gavyba leido pasinaudoti aukštesnėmis kainomis ir pagerino pinigų srautą. „Equinor“ vidutinė realizuota naftos kaina antrąjį ketvirtį siekė 97,9 JAV dolerio už barelį, kai prieš metus buvo 63 doleriai.
Europinių dujų kaina per metus bendrovės portfelyje padidėjo 32 proc., iki 15,79 JAV dolerio už mln. Britanijos šiluminių vienetų. JAV dujų kaina smuko 16 proc., iki 2,30 dolerio. Energijos prekybą apimantis žemutinės grandies padalinys uždirbo 777 mln. JAV dolerių pelno – daugiau nei analitikų prognozuoti 623 mln. ir pačios bendrovės numatyti 400 mln. dolerių.
„Equinor“ nepakeitė tikslo šiemet naftos ir dujų gavybą padidinti 3 proc. bei planuoja investuoti 13 mlrd. JAV dolerių.
Smūgiai Iranui ir husių grasinimai pakėlė „Brent“ kainą
Nuo balandžio iki birželio „Brent“ naftos kaina svyravo nuo 75 iki daugiau kaip 100 JAV dolerių už barelį, nors tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu ji daugiausia siekė 60–70 dolerių. Birželį JAV ir Iranui pasirašius susitarimo memorandumą, nafta buvo atpigusi, tačiau atsinaujinus kovoms jos kaina vėl pakilo.
Liepos 22-osios rytą Londono laiku „Brent“ kaina buvo pakilusi maždaug 3,3 proc., iki 94,30 JAV dolerio už barelį. Vėliau, 9.38 val. GMT, ateities sandorių kaina siekė 94,83 dolerio – 4,2 proc. daugiau nei anksčiau, o prekybos metu buvo pasiekusi 95,24 dolerio lygį.
Tą pačią dieną JAV kariuomenė surengė jau 11-ą iš eilės naktį trukusius smūgius Iranui. „Wealth Club“ strategė Susannah Streeter teigė, kad naftos kainą taip pat kelia auganti rizika kitoms žaliavos tiekimo trasoms.
Husai paskelbė Saudo Arabijos laivybos blokadą
Su Iranu susiję Jemeno husių kovotojai liepos 20 dieną paskelbė nedelsiant įsigaliojantį jūrinį embargą Saudo Arabijai ir pagrasino Bab el Mandebo sąsiauryje taikytis į Saudo naftą gabenančius laivus. Liepos 21 dieną trys į Kiniją ir Indiją plaukę Saudo nafta pakrauti tanklaiviai Raudonojoje jūroje apsisuko ir pasuko Sueco kanalo kryptimi, vengdami Jemeno pakrantės.
Husai blokadą vadino atsaku į, jų teigimu, neteisingą Saudo Arabijos vykdomą Jemeno apsiaustį. Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija šį kaltinimą pasmerkė ir pareiškė imsianti visų būtinų priemonių laivams apsaugoti. Kariuomenės atstovas Turki al-Malki teigė, kad vandens kelias liks atviras, o grasinimai tranzitu plaukiantiems laivams bus ryžtingai ir greitai atremti.
Saudo Arabija, Hormūzo sąsiauriui esant apribotam, per Rytų–Vakarų naftotiekį į Raudonąją jūrą gabeno milijonus barelių per parą. „Rystad Energy“ vertinimu, rizika kyla maždaug 2,5 mln. barelių naftos per dieną.
