JAV prezidento Donaldo Trumpo susitarimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl rusiško dyzelino tiekimo JAV ir pasaulinei rinkai sulaukė plataus masto kritikos Ukrainoje, Europoje ir pačiose Jungtinėse Valstijose. Analitikai abejoja, ar šis žingsnis pastebimai sumažins kainas, ir vertina jį kaip vidaus politikos sprendimą, suteikiantį politinės naudos Kremliui.
Rusija turėtų tiekti iki milijono tonų per mėnesį
Trumpas apie susitarimą paskelbė spalio 9 dieną. Pagal paskelbtas sąlygas Rusija turėtų pateikti 300 tūkst. tonų dyzelino spalį, 500 tūkst. tonų lapkritį, o vėliau – po 1 mln. tonų kas mėnesį iki 2027 metų balandžio.
Vašingtonas mainais laikinai sustabdė JAV sankcijų taikymą rusiško dyzelino tiekimui. Ši išimtis turėtų galioti iki 2027 metų balandžio 1 dienos.
Rusijos valdžia spalio 10-ąją taip pat iš dalies atšaukė nuo liepos galiojusį dyzelino eksporto draudimą. Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas tikino, kad šalis pagamins pakankamai kuro ir vidaus rinkai, ir sutartiems eksporto kiekiams.
Tačiau Rusijos galimybės eksportuoti dyzeliną smarkiai sumenko. Eksportas sumažėjo nuo maždaug 3 mln. tonų balandį iki maždaug 325 tūkst. tonų rugsėjį. Tam daugiausia įtakos turėjo Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, sezoniniai veiksniai ir degalų trūkumas vidaus rinkoje.
Rusija tebėra reikšminga tarptautinės dyzelino rinkos dalyvė. Jos 2025 metais eksportui pagamintas kiekis prilygo maždaug 3 proc. pasaulinio šio kuro vartojimo ir beveik 10 proc. tarptautinės prekybos dyzelinu.
Analitikai kainų kritimo iki rinkimų nesitiki
Susitarimas paskelbtas artėjant lapkričio 3 dieną vyksiantiems JAV kadencijos vidurio rinkimams. Aukštos degalų kainos tapo svarbia politine problema Trumpo Respublikonų partijai: spalio 12-ąją vidutinė dyzelino kaina JAV siekė 6,18 dolerio už galoną, palyginti su 3,48 dolerio metų pradžioje.
JAV užsienio politikos analitinio centro Užsienio santykių tarybos ekspertas Vijay Vaitheeswaranas susitarimo paskelbimą pirmiausia pavadino vidaus politikos žingsniu, kuriuo Trumpas siekia paveikti rinkėjus prieš kadencijos vidurio rinkimus.
Vis dėlto analitikai abejoja, kad numatyti tiekimo kiekiai gali smarkiai pakeisti kainas. Spalį žadami 300 tūkst. tonų sudaro tik menką dalį maždaug 120 mln. tonų pasaulinio mėnesio vartojimo. Be to, iki rinkimų fiziškai pristatyti gerokai daugiau kuro būtų praktiškai neįmanoma.
JAV analitinio centro „Carnegie“ ekspertas Sergejus Vakulenka mano, kad Rusija didžiąją dalį sutarto dyzelino tikriausiai būtų eksportavusi ir be šio susitarimo. Jo vertinimu, sandoris daugiausia įteisina jau vykusius prekybos srautus, o ne sukuria naują pasiūlą.
Rusijos ekspertas Markas Galeotti susitarimą pavadino dovana Putinui net ir tuo atveju, jeigu nebūtų eksportuotas nė vienas barelis. Pasak jo, sandoris dar labiau supriešina Trumpą ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Analitikė Tatjana Stanovaja susitarimą įvertino kaip galimą Putino „triumfo akimirką“.
Zelenskis pasmerkė sandorį, o JAV įstatymų leidėjai pareikalavo atsakymų
Zelenskis susitarimą pavadino „nesąžiningu“, „silpnumo“ ženklu ir gimtadienio dovana Putinui. Jis taip pat teigė, kad tuo metu JAV Floridos valstijoje vykusiose derybose dalyvavusiai Ukrainos delegacijai apie tokį planą nebuvo pranešta.
Spalio 10-ąją, kitą dieną po susitarimo paskelbimo, Trumpas paragino Ukrainą išsirinkti naują lyderį, galintį sudaryti taikos susitarimą.
Spalio 12 dieną Zelenskis pareiškė, kad 300–500 tūkst. tonų rusiško dyzelino per mėnesį kainų nepakeis. Ukrainos prezidentas retoriškai klausė, kodėl Jungtinės Valstijos tokiu atveju nesudaro „dyzelino sandorio“ su Ukraina.
Kritika kilo ir JAV Kongrese. Spalio 13-ąją dvylika abiem pagrindinėms partijoms priklausančių senatorių paragino susitarimą atšaukti. Spalio 15 dieną 22 Atstovų Rūmų nariai pareikalavo paaiškinti, kaip jis suderinamas su galiojančiais JAV įstatymais ir nuo 2022 metų taikomu rusiško kuro importo draudimu.
Spalio 16-ąją Trumpas taip pat sustabdė platesnio sankcijų Rusijai paketo, kurį pats buvo pasirašęs vos prieš mėnesį, įgyvendinimą. Prezidentas nurodė JAV nacionalinį interesą, tačiau Baltieji rūmai iš karto išsamiau nepaaiškino šio motyvo.
