Europos Sąjungos energetikos ministrai rugsėjo 29-ąją Dubline, Airijos sostinėje, tariasi, kaip pasirengti artėjančiai žiemai, o už energetiką atsakingas eurokomisaras Danas Jørgensenas paragino visas 27 Bendrijos valstybes mažinti dujų ir elektros paklausą tiek, kiek reikės kainoms suvaldyti.
Komisija siūlo savanoriškai mažinti paklausą
Neformalus ministrų susitikimas Dubline vyksta rugsėjo 28–29 dienomis. Svarbių sprendimų jame nesitikima, tačiau šalys siekia suderinti veiksmus prieš žiemą. Rugsėjo 29-osios darbotvarkėje numatytos sesijos apie energijos įperkamumą, inovacijas ir rinkos sutrikimus bei Europos energetinį saugumą ir bendradarbiavimą.
Prieš susitikimą D. Jørgensenas valstybių narių vyriausybėms išsiuntė laišką, kuriame pasiūlė imtis arba toliau taikyti paklausą mažinančias priemones. Eurokomisaras ragina pirmiausia rinktis savanoriškus sprendimus, o ne privalomus vartojimo apribojimus.
Tarp jo pasiūlymų – mažinti elektros vartojimą piko valandomis, tarifais ir išmaniaisiais skaitikliais skatinti gyventojus perkelti vartojimą į kitą paros metą, riboti temperatūrą viešuosiuose pastatuose, lauko šildymą ir nebūtiną naktinį apšvietimą.
Jeigu padėtis pablogėtų, nacionaliniuose ekstremaliųjų situacijų planuose numatytos griežtesnės priemonės. Tarp jų galėtų būti nutraukiamų dujų tiekimo sutarčių aktyvavimas ir dujomis kūrenamų elektrinių perėjimas prie kito kuro.
Saugyklos iki lapkričio galėtų pasiekti 77–80 proc.
ES dujų saugyklos šiuo metu užpildytos maždaug 70 proc. – apie 12 procentinių punktų mažiau nei tuo pačiu metu 2025 metais. Europos Komisija tokį atsargų lygį šiuo metų laiku vadina išskirtinai žemu.
Padėtis atskirose valstybėse smarkiai skiriasi. Šaltinio duomenimis, Prancūzijos saugyklos užpildytos 82 proc., o Vokietijos – 57 proc. Rugsėjo 13 dienos rinkos duomenys Vokietijai rodė dar žemesnį – 55,6 proc. – lygį.
Lietuva ir dar aštuonios ES valstybės savo dujų saugyklų neturi. Pagal Bendrijos teisę jos turi būti sudariusios solidarumo susitarimus su kitomis narėmis, kad galėtų užsitikrinti atsargas sutrikus tiekimui.
D. Jørgensenas ir ES Dujų koordinavimo grupė pabrėžia, kad tiesioginės grėsmės dujų tiekimo saugumui šiuo metu nėra. Bendrijos atsparumą sustiprino įvairesni tiekimo šaltiniai, padidinti suskystintų gamtinių dujų importo pajėgumai ir sumažėjusi paklausa.
Jeigu dabartinė saugyklų pildymo kryptis nesikeis, iki lapkričio atsargų lygis galėtų pasiekti maždaug 77–80 proc. Galutinis rezultatas priklausys nuo dujų pasiūlos, kainų, vartojimo ir orų.
Komisija ragina pasinaudoti ES saugyklų reglamento lankstumu ir siekti maždaug 80 proc. užpildymo, užuot bet kokia kaina skubėjus iki lapkričio 1-osios pasiekti įprastą 90 proc. tikslą. Briuselis baiminasi, kad visoms valstybėms vienu metu pradėjus masiškai pirkti dujas, jų kainos dar labiau pakiltų.
Europos TTF dujų kaina nuo maždaug 30–31 euro už megavatvalandę prieš JAV ir Izraelio puolimą prieš Iraną pakilo iki 72–74 eurų. Rugsėjo pradžioje ji trumpam buvo patekusi į 80–89 eurų už megavatvalandę intervalą.
Degalų šuolį gali sustiprinti JAV eksporto ribojimai
2026 metų rugsėjį benzino ir dyzelino kainos Europoje pasiekė rekordines aukštumas. Aplinkosaugos organizacijos „Transport & Environment“ skaičiavimu, ES gyventojai vien už dyzeliną papildomai išleidžia apie 203 mln. eurų per dieną.
ES valstybėms laikinai leista teikti valstybės pagalbą namų ūkiams ir daug energijos naudojantiems žemės ūkio, transporto bei žvejybos sektoriams. Komisija ragina paramą skirti labiausiai nukentėjusiems. Lietuvoje, kaip viena iš nacionalinių atsako priemonių, perpus sumažintos traukinių bilietų kainos.
Padėtį galėtų dar labiau apsunkinti galimas JAV dyzelino eksporto draudimas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią idėją parėmė, o jo administracija vertina visiško arba dalinio draudimo galimybes. Europos Komisijos atstovas Olofas Gillas pasiūlymą pavadino bloga idėja ir perspėjo, kad jis neigiamai paveiktų abi Atlanto puses.
Prancūzija taip pat paprašė iki 2028 metų sausio 1 dienos atidėti ES metano reglamento prievolę naftos ir dujų importuotojams teikti informaciją apie išmetimus. 2024 metų gegužę priimtos taisyklės sulaukė kelių iškastinį kurą eksportuojančių valstybių, tarp jų JAV, pasipriešinimo. Kritikai teigia, kad jos gali sumažinti Europai prieinamų tiekėjų skaičių.
Europos Komisija svarsto Prancūzijos pasiūlymą ir teigia, kad galimų tiekimo trūkumų rizika yra vienas svarbiausių jos prioritetų.
Ilgalaikiu atsaku į priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro Briuselis laiko elektrifikaciją. ES siekia, kad 2040 metais elektra sudarytų 46 proc. visos Bendrijoje suvartojamos energijos – maždaug dukart daugiau nei dabar. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teigia, kad tai galėtų kasmet 260 mlrd. eurų sumažinti iškastinio kuro importo sąskaitą.
