View of industrial gas storage tanks illuminated by sunset light in Botlek, Rotterdam.

ES žiemą gali pasitikti su mažiausiomis dujų atsargomis per 13 metų

Europos Sąjunga artėja prie šildymo sezono su neįprastai menkomis dujų atsargomis: paskutinę rugpjūčio savaitę saugyklos buvo užpildytos apie 63 proc., gerokai mažiau už pastarųjų metų šio laikotarpio maždaug 80 proc. vidurkį. Jei dabartinis lėtas pildymo tempas nesikeis, žiemos pradžioje atsargos gali būti mažiausios nuo 2013 metų.

Šalta žiema ir vasaros karščiai išsekino atsargas

„S&P Global“ duomenimis, rugpjūčio 15 dieną ES saugyklų užpildymas siekė 60,8 proc. – mažiau negu tą pačią dieną bet kuriais iš penkerių ankstesnių metų.

Dujų analitikas ir profesorius Gregas Molnaras prognozuoja, kad šildymo sezoną ES gali pradėti turėdama maždaug penktadaliu mažiau dujų už penkerių metų vidurkį. Pasak jo, menkos atsargos didina staigių kainų svyravimų riziką, ypač jei žiemą pasitaikytų šalčio bangų arba užsitęstų silpno vėjo laikotarpiai. Tuomet sumažėtų vėjo elektrinių gamyba ir daugiau darbo tektų dujinėms elektrinėms.

Saugyklas išsekino keli veiksniai. Šalta 2025–2026 metų žiemos pabaiga padidino dujų suvartojimą, o per šios vasaros karščius daugiau elektros nei įprastai gamino dujinės elektrinės. Atsargas papildyti taip pat trukdė JAV ir Izraelio karas su Iranu, sutrikdęs energijos išteklių eksportą iš Persijos įlankos regiono.

Šiaurės šalių bankų grupės SEB žaliavų rinkų vyriausiasis analitikas Bjarne Schieldropas teigė, kad vasarą Europos dujų rinka laikėsi palyginti ramiai, nes buvo tikimasi greitai atverti Persijos įlankos Hormūzo sąsiaurį ir atkurti atsargas. Tačiau šioms viltims blėstant rugpjūčio 24–28 dienomis rinką, jo žodžiais, apėmė „žiemos panika“.

Dujų kaina pakilo į trejų metų aukštumas

Etaloninė Europos dujų kaina rugpjūtį viršijo 68 eurus už megavatvalandę – pasiekė aukščiausią lygį per trejus metus ir daugiau kaip du kartus viršijo metų pradžios kainą.

Rinkos dalyviai tikisi, kad vėstant orams ES pirkėjams teks varžytis su Azijos valstybėmis dėl riboto suskystintų gamtinių dujų krovinių skaičiaus. „Goldman Sachs“ analitikų vertinimu, jeigu dujų eksportas iš Artimųjų Rytų nebūtų atnaujintas, Europos etaloninė kaina veikiausiai turėtų viršyti 100 eurų už megavatvalandę, kad regionas pritrauktų pakankamai krovinių žiemos paklausai patenkinti.

Padėtis ypač įtempta Vakarų Europoje. Vokietijos, turinčios didžiausius saugyklų pajėgumus Europoje, atsargos siekė apie 51 proc., Belgijos – maždaug 49–51 proc., o Nyderlandų – apie 44–45 proc. Tuo metu Italija ir Lenkija jau buvo pripildžiusios daugiau kaip 80 proc. savo saugyklų.

Nyderlandų dujų infrastruktūros bendrovė „Gasunie“ rugpjūčio 26 dieną pripažino, kad šalis nebepasieks 115 teravatvalandžių žiemos atsargų tikslo. Bendrovė pabrėžė, kad tai savaime nereiškia dujų stygiaus, tačiau be papildomų priemonių Nyderlandai nebūtų tinkamai pasirengę itin atšiauriai žiemai.

Komisija tiesioginės grėsmės tiekimui nemato

Fizinis dujų stygius Europoje šią žiemą nelaikomas labiausiai tikėtinu scenarijumi, nors rinkos dalyviai rengiasi aukštesnėms kainoms. Europos Komisija naujausiame vertinime teigia nematanti tiesioginės grėsmės ES dujų tiekimui 2026–2027 metų žiemą, tačiau pasaulinių kainų šuoliai tebėra rimtas rūpestis.

Komisijos Dujų koordinavimo grupė dar balandžio 24 dieną nurodė, kad vasaros pabaigoje pasiektas 80 proc. saugyklų užpildymas būtų pakankamas žiemos tiekimui užtikrinti. Prireikus valstybės galėtų pasinaudoti ES taisyklėse numatytomis lankstumo išimtimis.

Ypač pažeidžiama laikoma Jungtinė Karalystė – viena didžiausių dujų vartotojų Europoje, turinti labai mažai vietinės saugojimo talpos. Šalis remiasi vamzdynais tiekiamomis dujomis iš žemyninės Europos bei suskystintų dujų kroviniais iš JAV ir Artimųjų Rytų. Bendrovės „British Gas“ savininkės „Centrica“ vadovas Chrisas O’Shea rugpjūčio 24–28 dienomis pareiškė, kad artėjančiai žiemai JK saugyklose turi „beveik nulį dujų“.

Britanijos priklausomybė nuo importo turėtų toliau didėti, sparčiau senkant šalies Šiaurės jūros telkinių gavybai ir nuo 2030 metų pradėjus mažėti Norvegijos dujų gavybai.

Gavusi 115 atsakymų per nuo 2025 metų lapkričio 26 dienos iki 2026 metų vasario 18 dienos vykusią konsultaciją, JK vyriausybė svarsto finansinę paramą dujų saugyklų ir vamzdynų operatoriams. Parama turėtų padėti išlaikyti komerciškai gyvybingą infrastruktūrą ir finansuoti jos priežiūrą bei atnaujinimą.

Britanijos energetikos reguliuotojas „Ofgem“ nustatė, kad nuo spalio 1 dienos tipinio namų ūkio dujų ir elektros sąskaitų kainų riba padidės 4 proc. – iki 1 723 svarų per metus. Nuo liepos 1 dienos ji jau buvo išaugusi 13 proc. dėl Artimųjų Rytų konflikto pakeltų didmeninių energijos kainų.