Geopolitinės krizės paveikia žmones ne tik per energijos kainas, infliaciją ar finansų rinkų svyravimus, bet ir keičia jų savijautą, rizikos vertinimą bei kasdienius finansinius sprendimus. Lietuvos ir Suomijos gyventojų tyrimas parodė, kad vartotojų reakcijas į geopolitinį neapibrėžtumą lemia ne tik objektyvi ekonominė situacija, bet ir suvokiama grėsmė, gebėjimas su ja susidoroti bei individualus psichologinis atsparumas.
Tyrimą atliko ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrėjai prof. dr. Viltė Auruškevičienė, dr. Eimantė Survilaitė, prof. dr. Dalius Misiūnas, dr. Nerijus Mačiulis, doc. dr. Žilvinas Židonis ir dr. Justina Šidlauskienė. Buvo apklausti 2000 Lietuvos ir Suomijos gyventojų (po 1000 iš kiekvienos šalies), siekiant analizuoti, kaip Rusijos karas Ukrainoje ir platesnis geopolitinis neapibrėžtumas veikia žmonių požiūrį į grėsmes ir jų pirkimo sprendimus.
Grėsmę jaučia dauguma, tačiau ne visi jaučiasi vienodai pažeidžiami
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad geopolitinės grėsmės abiejose šalyse suvokiamos rimtai. 84 proc. Lietuvos ir 77 proc. Suomijos respondentų sutiko, kad Rusijos karas Ukrainoje gali turėti reikšmingų ekonominių pasekmių jų šalims. Karą rimta grėsme laikė 84 proc. Lietuvos ir net 91 proc. Suomijos gyventojų.
Tačiau išryškėjo skirtumas: nors Suomijoje karą kaip rimtą grėsmę vertino daugiau respondentų, Lietuvoje žmonės jautėsi asmeniškai labiau pažeidžiami – taip teigė 43 proc. Lietuvos respondentų, palyginti su 23 proc. Suomijos gyventojų. Tai rodo, kad žmonių elgseną lemia ne tik bendras situacijos pavojingumo supratimas, bet ir tai, kiek grėsmė suvokiama kaip galinti paveikti juos, jų šeimas, pajamas ar ekonominį saugumą.
Kaip geopolitinė grėsmė keičia vartojimo įpročius?
Geopolitinis neapibrėžtumas atsispindi ir kasdieniuose finansiniuose sprendimuose. 33 proc. Lietuvos ir 32 proc. Suomijos respondentų nurodė pradėję daugiau taupyti. Atsargas pradėjo kaupti 18 proc. Lietuvos ir 22 proc. Suomijos gyventojų. Investavimo įpročius pakeitė 28 proc. Lietuvos ir 20 proc. Suomijos respondentų.
Rezultatai rodo, kad reakcija į geopolitinę grėsmę nebūtinai reiškia masinį prekių kaupimą ar impulsyvius pirkimus. Dažniau žmonės renkasi atsargesnes finansines strategijas: daugiau taupo, peržiūri investicijas, atideda didesnius ar nebūtinus pirkinius bei daugiau dėmesio skiria finansiniam saugumui.
Svarbu ne tik grėsmė, bet ir jausmas, kad sugebėsi ją suvaldyti
Tyrėjai rėmėsi Apsisaugojimo motyvacijos teorija, pagal kurią žmogus vertina ne tik grėsmės rimtumą ir savo pažeidžiamumą, bet ir gebėjimą susidoroti su situacija bei numatomą pasirinktų veiksmų veiksmingumą.
Tyrimo rezultatai patvirtino šią logiką: kuo didesnę grėsmę ir savo pažeidžiamumą žmonės jautė, tuo dažniau rinkosi atsargesnį vartojimą. Tačiau pasitikėjimas savo gebėjimu veikti šį poveikį silpnino.
Atsparumas veikia kaip savotiškas psichologinė atsvara
Vienas svarbiausių tyrimo rezultatų – individualaus psichologinio atsparumo vaidmuo. Atsparumas šiame kontekste suprantamas kaip žmogaus gebėjimas prisitaikyti prie nepalankių aplinkybių, įveikti sunkumus ir atsigauti po sukrėtimų.
Duomenys parodė, kad didesniu atsparumu pasižymintys žmonės labiau pasitiki savo gebėjimu susitvarkyti su sudėtingomis situacijomis ir dažniau tiki pasirinktų veiksmų veiksmingumu. Atsparumas susilpnina ryšį tarp suvokiamo pažeidžiamumo ir vartojimo elgsenos pokyčių.
Paprastai tariant, net ir jausdami grėsmę, atsparesni žmonės rečiau ima drastiškai keisti savo finansinius prioritetus vien dėl baimės ar neapibrėžtumo. Atsparumas tampa tam tikru psichologiniu amortizatoriumi, padedančiu išlaikyti stabilesnį elgesį krizių metu.
Moterys grėsmes jaučia stipriau, vyresni žmonės elgiasi kiek atsargiau
Lietuvoje moterys kiek stipriau nei vyrai jautė geopolitines grėsmes ir buvo labiau linkusios rinktis atsargesnį vartojimą, o vyrai pasižymėjo šiek tiek didesniu psichologiniu atsparumu. Vyresni nei 65 metų respondentai buvo atsargesni už 25–34 metų grupę, tačiau skirtumai tarp lyčių ir amžiaus grupių buvo nedideli.
Gyvenamoji vieta beveik neturėjo reikšmės. Didžiųjų miestų ir mažesnių vietovių gyventojai reikšmingai nesiskyrė nei savo psichologiniu atsparumu, nei vartojimo elgsena. Tai leidžia manyti, kad geopolitinio neapibrėžtumo poveikį labiau lemia žmogaus individualus grėsmės suvokimas ir psichologiniai ištekliai nei gyvenamoji vieta.
Lietuva ir Suomija skiriasi, bet pagrindinis mechanizmas panašus
Svarbi tyrimo dalis buvo Lietuvos ir Suomijos palyginimas. Nors respondentų grėsmės suvokimo intensyvumas ir asmeninio pažeidžiamumo vertinimas skyrėsi, pagrindiniai ryšiai tarp grėsmės suvokimo, atsparumo ir vartojimo elgsenos abiejose šalyse buvo panašūs.
Tai leidžia manyti, kad nustatytas mechanizmas nėra būdingas vien lietuviams. Žmonės skirtingose šalyse gali nevienodai vertinti geopolitinės grėsmės artumą, tačiau pats principas išlieka panašus: didesnis pažeidžiamumo ir grėsmės jausmas skatina finansinį atsargumą, o didesnis atsparumas ir pasitikėjimas savo gebėjimu veikti padeda išlaikyti stabilesnę elgseną.
Kodėl tai svarbu ne tik patiems vartotojams?
Tyrimo rezultatai turi reikšmės ne tik aiškinant individualų pirkėjų elgesį, bet ir viešajai politikai.
Krizės metu nepakanka visuomenei kartoti, kad situacija rimta. Jei komunikacijoje nuolat akcentuojama grėsmė, bet žmonėms nesuteikiama aiškių veikimo gairių, gali stiprėti jų pažeidžiamumo jausmas ir perdėtas finansinis atsargumas, o tai gali lemti vartojimo mažėjimą, investicijų atidėjimą ar kitus ekonomikos aktyvumą slopinančius sprendimus.
Todėl viena svarbiausių tyrimo žinučių – visuomenės atsparumą stiprina ne grėsmės ignoravimas, o aiškus supratimas, ką žmonės gali padaryti susidūrę su ja. Aiški ir patikima informacija, finansinio pasirengimo įgūdžiai, realistiškos rekomendacijos ir pasitikėjimas institucijų gebėjimu valdyti krizę gali būti ne mažiau svarbūs nei ekonominės pagalbos priemonės.
Būtent todėl visuomenės pasirengimas krizėms turėtų būti suprantamas plačiau nei santaupų dydis ar atsargų kiekis namuose. Ekonomiškai atspari visuomenė yra ir tokia, kurios žmonės geba realistiškai įvertinti riziką, pasitiki savo galimybėmis veikti ir priima apgalvotus, o ne vien baimės diktuojamus sprendimus.
Atliktas tyrimas yra ISM vykdomo tyrimo „Krizės ir vartojimas: mechanizmai, paaiškinantys pirkimo, vartojimo ir socialinio solidarumo elgseną“ dalis. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT) pagal Konkursinę prioritetinių mokslinių tyrimų programą „Visuomenės atsparumo stiprinimas ir krizių valdymas šiuolaikinių geopolitinių įvykių kontekste“ sutarties Nr. S-VIS-23-1.
