Lietuvos ekonomika 2026 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė 1 proc., nors buvo 2,3 proc. didesnė nei prieš metus. Sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką pašalinę pirmieji oficialūs duomenys rodo kluptelėjimą, išsiskyrusį iš augusios Europos Sąjungos, o „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis po jų paskelbimo sumažino visų metų Lietuvos ekonomikos augimo lūkestį iki maždaug 2,8 proc.
Statybos ir vartojimo atoslūgis slopino ekonomiką
Valstybės duomenų agentūros, renkančios oficialią Lietuvos statistiką, duomenimis, trečiojo ketvirčio bendrasis vidaus produktas to meto kainomis siekė 24,4 mlrd. eurų. Nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtakos, ekonomika per metus augo 1,8 proc., o nuo ankstesnio ketvirčio – 7,8 proc.
Didžiausią neigiamą poveikį ketvirčio rezultatui padarė statybos, informacijos ir ryšių, transporto bei saugojimo įmonių veikla. Lietuvos 1 proc. ketvirtinis nuosmukis išsiskyrė iš bendros ES krypties: euro zonos ekonomika tuo pačiu laikotarpiu augo 0,4 proc., o visos ES – 0,5 proc.
Mačiulis kluptelėjimą siejo ir su pasibaigusiu vienkartiniu vartojimo šuoliu. Jo vertinimu, antrąjį ketvirtį gyventojai prekėms ir paslaugoms išleido apie 1,5 mlrd. eurų, atsiimtų iš antrosios pakopos pensijų fondų. Trečiąjį ketvirtį vartojimas esą grįžo prie natūralesnės, einamosiomis pajamomis pagrįstos tendencijos.
Lietuvos banko rugsėjį pateiktas įvertis buvo atsargesnis. Centrinio banko skaičiavimu, iki birželio pabaigos vartojimui buvo panaudota apie 0,6 mlrd. eurų, nors iki liepos pabaigos gyventojams jau buvo išmokėta 3,5 mlrd. eurų. Birželį apie 1,3 mlrd. eurų dar buvo laikoma indėliuose, o beveik 780 mln. eurų buvo išgryninta.
Nepaisant infliacijos ir brangių degalų, vartojimas liko atsparus. Rugsėjį mažmeninės prekybos apyvarta palyginamosiomis kainomis buvo 5,6 proc. didesnė nei prieš metus, o per sausį–rugsėjį padidėjo 6,3 proc. Metinė infliacija rugsėjį siekė 6,1 proc. ir buvo antra didžiausia ES po Rumunijos. Spalio 26 dieną vidutinė dyzelino kaina Lietuvoje siekė 2,222 euro už litrą – 3,6 proc. daugiau už ES vidurkį.
Pramonė ir paslaugų eksportas tebeaugo
Bendro ekonomikos augimo nepaaiškina vien gyventojų vartojimas. Per pirmus devynis 2026 metų mėnesius Lietuvos BVP siekė 67,9 mlrd. eurų ir, įvertinus sezoniškumą, buvo 3 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Apdirbamosios gamybos produkcija sausį–rugsėjį padidėjo 5,3 proc., o vien rugsėjį jos metinis augimas paspartėjo iki 7,6 proc. Pasak Mačiulio, sparčiau augo maisto, elektronikos ir kai kurie kiti didesnės pridėtinės vertės sektoriai. Prasčiau sekėsi įmonėms, kurios labiau priklauso nuo darbo sąnaudų ir susiduria su stipresne konkurencija.
Ekonomisto skaičiavimu, finansinių, informacijos ir ryšių technologijų paslaugų eksportas 2026 metais padidėjo daugiau kaip dešimtadaliu. Lietuvos bankas taip pat buvo konstatavęs, kad pavasarį paslaugų eksporto augimą reikšmingai skatino didesnės pridėtinės vertės paslaugos.
Verslo kreditavimas išliko spartus. Mačiulis nurodė, kad paskolų įmonėms portfelis per metus padidėjo beveik 16 proc. Lietuvos banko duomenimis, birželį paskolos ne finansų įmonėms buvo 16,7 proc. didesnės nei prieš metus – tai buvo sparčiausias augimas euro zonoje.
Ketverius metus trukęs spurtas gali lėtėti
Mačiulio skaičiavimu, Lietuvos ekonomika ketverius metus iš eilės kasmet augo maždaug po 3 proc., o nuo dešimtmečio pradžios padidėjo daugiau kaip penktadaliu. Latvijos ir Estijos ekonomikos per tą patį laikotarpį augo mažiau kaip dešimtadaliu.
Lietuvos apdirbamoji gamyba nuo dešimtmečio pradžios, ekonomisto vertinimu, išaugo daugiau kaip 40 proc. Latvijoje jos augimas siekė apie 15 proc., o Estijoje gamybos apimtis iš esmės nepasikeitė.
Vis dėlto 2027 metais ankstesnį tempą, pasak Mačiulio, slopins lėčiau didėsiantys viešojo ir privataus sektorių atlyginimai, nebeaugsiantis užimtumas, besibaigiančios ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, didesnės Europos Centrinio Banko palūkanos ir stiprėjanti konkurencija eksporto rinkose.
Prieš paskelbiant naujausius duomenis Mačiulis prognozavo, kad trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP per metus augs 3,5 proc., o nuo ankstesnio ketvirčio – 0,4 proc. Paaiškėjus, kad metinis augimas siekė 2,3 proc., o ketvirtinis pokytis buvo neigiamas, jis visų 2026 metų augimo lūkestį sumažino iki maždaug 2,8 proc.
Trečiojo ketvirčio duomenys kol kas yra pirmasis ekonometriniais modeliais pagrįstas įvertis. Valstybės duomenų agentūra antrąjį įvertį ketina paskelbti gruodžio 1 dieną.
