Šeimos gydytoja, bandydama dirbtinės intelektualiosios (DI) programėlę „Gydytojo asistentas“, pastebėjo, kad sistema tiksliai užfiksavo paciento atsisakymą atlikti siūlomus tyrimus, įrašydama tiek pasiūlymus, tiek paciento sprendimą.
„Labai patiko, kaip įrankis įvertino, kad pacientė atsisako tyrimų, surašė viską, ką sakiau ir skliaustuose paneigė, labai patogu“, – konstatavo gydytoja, dalyvavusi testavime.
„Gydytojo asistentas“ yra kuriama kaip DI platforma, siekianti palengvinti kasdienes gydytojų užduotis, tokias kaip dokumentavimas, paciento istorijos paieška ir klinikinių kodų pasiūlymai. Šios sritys yra pirmosios, kuriose vyksta idėjos įgyvendinimas ir tikrinimas bendradarbiaujant su gydytojais.
Viename iš ankstesnių bandymų, nors nosies polipai buvo teisingai transkribuoti pokalbio įraše, vėliau sugeneruotoje anamnezėje jų nebeliko. Tai iliustravo, kad pokalbio atpažinimas dar nėra pakankamas, jog svarbūs faktai atsidurtų galutiniame dokumente. AAI Labs komanda pripažino, kad nepakankamai įvertino dokumento naudingumą, priklausantį nuo detalių, faktų eiliškumo, formuluočių ir informacijos pateikimo vietos. Gydytojų atsiliepimai ir bandymai padėjo pakeisti dokumentų generavimo procesą ir patikslinti, kokio tipo asistento reikia kasdieniam darbui.
Kuriamas asistentas remiasi nusistovėjusia klinikinio dokumento struktūra, informacijos prasme ir gydytojo profesine atsakomybe. Technologija turėtų palengvinti darbą, o darbo eigos pakeitimai sprendžiami kartu su gydytojais.
Dokumentas turi atitikti gydytojo darbą
Viename teste kitų specialistų anksčiau paskirti vaistai sugeneruotame dokumente buvo pateikti kaip šio vizito metu paskirtas gydymas, pakeičiant įrašo prasmę ir ankstesnį gydymą pristatant kaip naują paskyrimą.
E025 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nusiskundimai, anamnezė, objektyvi būklė, tyrimai ir rekomendacijos turi aiškiai apibrėžtas vietas. Gydytojos prašė atskirti ankstesnį, šiuo metu taikomą ir naujai paskirtą gydymą. Jos pateikė užpildytų formų pavyzdžius ir paaiškino skirtumus tarp ūmios ligos konsultacijos, tyrimų aptarimo ar profilaktinio patikrinimo. Remiantis šia informacija, buvo kuriami skirtingiems vizitams pritaikyti šablonai.
Paaiškėjo, kad rašymo stilius yra svarbesnis, nei iš pradžių manyta. Viena gydytoja prašė tyrimų skiltyje tiesiog išvardyti paskirtus tyrimus, nurodydama, kad išplėstiniai sakiniai ir pasikartojimai rekomendacijose trukdo. Nors kiekvienas gydytojas turi savo įpročių, pateikti pavyzdžiai dažnai kartojo glaustą, faktinį tekstą. Dėl to dokumentų generavimas buvo derinamas prie šių pavyzdžių ir konkrečių skilčių reikalavimų.
Medicininės kalbos tikslumas reikalavo papildomo darbo. Bandymuose sistema painiojo terminus, santrumpas ir vaistų pavadinimus. Pavyzdžiui, „ritmiška“ ir „aritmiška“ skamba panašiai, tačiau apibūdina skirtingą širdies ritmą. Dėl to transkripcijos apdorojimas apima medicininių terminų tikslinimą ir galimai netiksliai atpažintų medicininių frazių pateikimą gydytojui peržiūrėti. Jei sistema nėra tikra dėl pasakyto termino, ji turi pateikti šią abejonę gydytojui, o ne nepastebimai pasirinkti vieną variantą.
„Gražus ir nevarginantis apipavidalinimas ir kartais DI stebėtinai gerai pagauna mintį“, – rašė viena sistemą testavusi šeimos gydytoja. Tačiau tame pačiame atsiliepime ji nurodė netikslius žodžius ir klaidingą informacijos išdėstymą. Šis atsiliepimas parodė, kad patogi sąsaja ir teisingai užfiksuoti atskiri faktai dar negarantuoja tinkamai parengto dokumento.
Paciento istorija reikalinga ir vizito metu
Viena gydytoja pageidautų asistentui galėti užduoti klausimą „Kada paskutinį kartą buvo tirtas feritinas?“ ir iškart gauti atsakymą, neieškodama jo ankstesniuose įrašuose. Kitas prašymas buvo rasti konkretaus specialisto, pavyzdžiui, kardiologo, konsultaciją.
Gydytojams svarbu matyti ankstesnes išvadas, tyrimus ir vartojamus vaistus greta dabartinio vizito informacijos. Bandymuose pateikti prašymai padėjo formuoti paciento suvestinę ir joje veikiančią klausimų funkciją. Nauda taip pat priklauso nuo to, kokius paciento duomenis konkreti įstaiga gali pateikti asistentui.
Gydytojos apibūdino ir konsultacijas, kurios tęsiasi keliais etapais: pacientas siunčiamas papildomiems tyrimams, gydytojas priima kitą pacientą, o vėliau grįžta papildyti pirmojo vizito. Tokiose situacijose įrankis, kuriame vizitas laikomas užbaigtu, negali atitikti darbo eigos. Gydytojui reikia tęsti tą pačią konsultaciją, o ne pradėti naują dokumentą. Dėl to buvo sukurta galimybė pratęsti išsaugotą vizitą, pridėti naują įrašą ir peržiūrėti bendrą dokumentą, išlaikant ankstesnių etapų istoriją.
Vizitą užbaigti padeda ir tinkamai parinkti kodai
Gydytojų bandymuose kartojosi prašymas: pagal dokumentuotą situaciją pasiūlyti TLK-10-AM diagnozės kodą. Rečiau naudojamo kodo paieška užima laiko, o vien sutampantis žodis dar nereiškia tinkamo varianto.
Gydytojui reikia pasiūlymo, kurį būtų galima patikrinti pagal dokumentuotą situaciją. Todėl kandidatai atrenkami iš oficialių katalogų, pateikiami juos pagrindžiantys dokumento fragmentai, o gydytojui paliekama galutinė pasirinkimo teisė. Gydytojas taip pat gali ieškoti kito kodo. Atskirai veikia PSDF paslaugų kodų ir ACHI procedūrų kodų paieška bei pasiūlymai. Jų poreikis priklauso nuo specialybės; šeimos gydytojų grįžtamajame ryšyje ACHI kodai buvo mažiau aktualūs.
Vertinant DI asistentą gydytojams, svarbu atsižvelgti į visą darbo eigą, o ne tik į atskirų užduočių atlikimo kokybę. Greitai parengta santrauka mažai padeda, jei gydytojui tenka iš naujo ieškoti paciento istorijos, taisyti faktų išdėstymą ar pradėti naują dokumentą grįžus po tyrimų. Todėl svarbiausias klausimas – ar asistentas padeda gydytojui atlikti darbą lengviau, greičiau ir tiksliau, išlaikant galimybę patikrinti informaciją ir priimti galutinį sprendimą.
