Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga (LŠŪS) griežtai kritikuoja žemės ūkio ministro Kęstučio Mažeikos siūlomą 19,576 mln. eurų paramos paskirstymą. Šeimos ūkininkai nusivylę: mažiems ūkiams numatytos menkos išmokos, o daliai gyvulininkystės šakų apskritai nenumatyta atskiros paramos. Sąjungos vertinimu, toks modelis nepadeda labiausiai pažeidžiamiems ūkiams ir gali dar padidinti atotrūkį tarp mažų ir didesnių gamintojų. Jeigu sprendimas nebus taisomas, LŠŪS neatmeta galimybės rengti protestą prie Žemės ūkio ministerijos.
Iš bendros sumos 9,788 mln. eurų sudaro Europos Sąjungos, tiek pat – Lietuvos valstybės biudžeto pinigai. Ministerija siūlo preliminariai po 9,77 euro už tinkamą augalininkystės hektarą (iki 300 ha) ir po 18,34 euro už pieninę karvę (iki 300 karvių). Pagal šį tarifą 10 ha tinkamų pasėlių deklaruojančiam ūkiui tektų apie 98 eurus, o 300 ha – apie 2 931 eurą.
„Beveik 20 milijonų eurų skamba įspūdingai. Bet ką išgelbės 98 eurai? Mažas ūkis iš tos sumos nei kuro bako neužsipils, nei sąskaitos padengs. Jeigu ministras sako, kad remia šeimos ūkius, tai turi matytis ne kalbose, o paramos sumose“, – sako dr. Arūnas Svitojus.
Palyginimui, Lenkijoje nuo spalio 1 d. veikia pagal faktines išlaidas skaičiuojama parama: galima gauti kompensaciją iki 500 zlotų už hektarą, o už atitinkantį sąlygas dyzeliną – po 0,52 zloto už litrą. 500 zlotų yra viršutinė riba, o ne kiekvienam automatiškai mokama suma, todėl abiejų šalių tarifų negalima tiesiogiai sutapatinti. Tačiau Lenkijos pavyzdys rodo, kad pagalbą galima sieti su patirtomis išlaidomis, o ne vien su deklaruotu plotu.
Dar skaudesnė padėtis mėsinių galvijų, avių ir ožkų augintojams. Už šiuos gyvulius atskiros išmokos siūlomame modelyje nenumatyta, o įprastos daugiametės pievos ir ganyklos nepatenka į remiamų pasėlių sąrašą. Šie ūkininkai taip pat perka kurą, šienauja, ruošia pašarus ir prižiūri gyvulius. Jei turi kitų tinkamų pasėlių, už juos gali gauti paramą, bet pagrindinės jų veiklos sąnaudos lieka neįvertintos.
„Kuo mėsinė karvė skiriasi nuo pieninės, kai reikia pirkti kurą, ruošti pašarus ir išlaikyti ūkį? Kodėl viena gyvulininkystės šaka verta pagalbos, o kita – ne? Ministras privalo pateikti aiškų atsakymą, o ne supriešinti ūkininkus“, – teigia A. Svitojus.
Sąjungos nuomone, vienodas tarifas už hektarą taip pat nėra teisingos konkurencijos garantija. Didesnį plotą deklaruojantis ūkis gauna didesnę bendrą sumą, o mažesniam dažnai lieka simbolinė išmoka. Ministerija prieš priimdama tokius sprendimus turėtų konkrečiai paskelbti, kiek pinigų planuojama skirti mažiems, vidutiniams ir stambesniems ūkiams atskirose grupėse.
LŠŪS nepriimtinas ir ministro viešai pristatomas teiginys apie vienbalsį socialinių partnerių pritarimą. ŽŪM pati žurnalistams patvirtino, kad rugsėjo 10 d. Kolegijos posėdyje dėl šio modelio formalaus balsavimo nebuvo. Protokole įrašytas pritarimas bendru sutarimu, nors posėdyje asociacijų atstovai išsakė kritinių pastabų. Sąjungos vertinimu, šių prieštaravimų negalima pristatyti visuomenei kaip besąlygiško visų organizacijų palaikymo.
„Aš pats posėdyje kėliau klausimų dėl tokio skirstymo. Balsų niekas neskaičiavo, o prieštaravimai buvo išsakyti. Todėl kalbėti apie vienbalsį visų palaikymą nėra sąžininga. Už paramos formulę atsako ministras“, – sako A. Svitojus.
LŠŪS reikalauja peržiūrėti paramos formulę, įvertinti neįtrauktų gyvulininkystės šakų sąnaudas ir viešai paskelbti, kokią sumą gaus skirtingo ekonominio dydžio ūkiai. Sąjunga taip pat kreipiasi į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką Virginijų Sinkevičių, prašydama paaiškinti, kaip partijos deklaruojamas regionų stiprinimas dera su jos deleguoto ministro siūlomu modeliu.
„Mes neprašome pinigų be pagrindo. Prašome, kad valstybė pirmiausia padėtų tiems, kuriems sunkiausia išsilaikyti. Jei ministerija toliau mūsų negirdės, svarstysime protestą. Šeimos ūkiai nebegali laukti, kol dar viena parama praeis pro šalį“, – teigia A. Svitojus.
