Informacinių ir ryšių technologijų (IRT) sektorius Lietuvoje sparčiai plečiasi, tačiau specialistų trūkumas išlieka didele problema, net ir gerai skaitmenines technologijas pažįstantiems moksleiviams ne visada pasirenkant studijas šioje srityje. Nors programavimo ir kitų technologijų pagrindai vaikams suteikiami jau mokykloje, o Lietuvos mokiniai programavimo srityje tarp ES šalių yra tarp lyderių, vėliau ne visi renkasi IRT studijas universitete. Pastebimas paradoksas: bakalauro studijų pasirinkimas šioje srityje nėra itin populiarus, o magistrantūros studijų populiarumas ir studentų skaičius auga žymiai sparčiau. Tai kelia klausimų apie studijų modelį ir tai, kaip technologijų kompetencijos įgyjamos vėlesniuose mokymosi etapuose.
Nors jauni žmonės su skaitmeninėmis technologijomis susipažįsta anksti, IRT srities bakalauro studijų pasirinkimas nėra itin populiarus, o magistrantūroje jis stipriai išauga. Per pastaruosius 5-erius metus VILNIUS TECH bakalauro IRT studijų studentų skaičius išaugo beveik 30 proc., o magistrantūros – daugiau nei 50 proc. Toks augimas, nors ir vienas didžiausių ES, nėra pakankamas Skaitmeninio dešimtmečio programos planams įgyvendinti. Siekiant pritraukti daugiau talentų, didelis dėmesys skiriamas moterų įtraukimui. Lietuvoje moterys sudaro tik 16,3 proc. visų IRT bakalauro studijų absolventų, tačiau magistrantūroje šis skaičius siekia 47,9 proc., o doktorantūroje – 33,3 proc. Viena iš priežasčių, kodėl magistrantūros studijos populiarėja, yra galimybės persikvalifikuoti – nemaža dalis asmenų IRT kompetencijas įgyja neformaliuoju būdu ir jas gilina magistro studijose. Taip pat keičiasi ir kelias į technologijų sritį – žinios įgyjamos ne tik per informatikos studijas, bet ir per profesinį mokymą. 2023 m. 50,3 proc. Lietuvos mokinių, besimokančių vidutinio lygio profesinio mokymo programose, rinkosi STEM sritis, gerokai viršydami ES vidurkį. Tačiau dalis technologinio potencialo, sukuriamo profesiniame ir viduriniame ugdyme, neperkeliama į aukštąjį mokslą. Mokslininkai pastebi, kad technologijų mokymasis Lietuvoje tampa vis mažiau panašus į tiesią liniją, o labiau primena tinklą su įvairiomis pradžiomis, posūkiais ir galimybėmis grįžti į technologijas vėlesniame etape. Siekiant užtikrinti spartesnį IRT ir ekonomikos vystymąsi, svarbu išlaikyti susidomėjimą technologijomis visos ugdymo kelionės metu.
