Liepos 30–31 dienomis iš Maroko į Ispanijai priklausančią Seutą, autonominį miestą Afrikos pakrantėje, pateko dešimtys tūkstančių žmonių. Ispanijos vietos pareigūnai kalbėjo apie maždaug 60 tūkst. atvykusiųjų, vėliau minėtas ir 72 tūkst. vertinimas. Dabar Europos Parlamente svarstoma, ar tai buvo migracijos krizė, ar galimai koordinuotas spaudimas Europos Sąjungos išorės sienai.
EP komitetas aiškinasi, ar srautas buvo koordinuotas
Rugpjūčio 6 dieną Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas LIBE, Europos liaudies partijos prašymu, surengė neeilinį posėdį dėl Seutos krizės. Komiteto pirmininkas Javieras Zarzalejosas sakė, kad jo tikslas – išsiaiškinti krizės eigą, institucijų atsaką ir pamokas ateičiai.
Jis taip pat kritikavo Ispanijos vidaus reikalų ministro Fernando Grande-Marlaskos ir migracijos ministrės Elmos Saiz Delgado nedalyvavimą posėdyje.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas pabrėžė, kad hibridines atakas sunku iškart atpažinti, nes jos naudojasi teisinėmis, politinėmis ir saugumo sistemos spragomis.
Anot jo, palyginimas su Baltarusijos režimo sukelta migracijos krize prie Lietuvos sienos būtų pagrįstas tik nustačius Maroko valdžios ar saugumo institucijų vaidmenį koordinuojant žmonių srautą. Europarlamentarė Rasa Juknevičienė taip pat lygino Seutos atvejį su Lietuvos patirtimi, tačiau pabrėžė, kad Maroko vaidmenį turi nustatyti už saugumą atsakingos institucijos.
Europarlamentaras Dainius Žalimas teigė, kad dešimtys tūkstančių žmonių prie ES išorės sienos per trumpą laiką savaime neatsiranda, tačiau galutinėms išvadoms būtinas objektyvus tyrimas. Jei būtų įrodytas valstybės dalyvavimas, ES, jo vertinimu, turėtų svarstyti ekonominius, prekybinius, finansinius ir vizų politikos svertus.
Seutos vadovas prašo sustiprinti Europos sieną
Seutos vadovas Juanas Jesúsas Vivasas LIBE posėdyje pareiškė, kad įvykiai buvo ne įprasta migracijos krizė, o išpuolis prieš Seutos, Ispanijos ir Europos teritorinį vientisumą.
Jo teigimu, mieste liko nuo 3 iki 5 tūkst. migrantų, o priėmimo pajėgumai yra perpildyti. Vivasas prašė stiprinti sienos apsaugą, didinti priėmimo galimybes ir aktyviau įtraukti ES sienų apsaugos agentūrą „Frontex“, Europolą bei Europos prieglobsčio agentūrą.
Didžioji dalis į Seutą patekusių žmonių iki liepos 31-osios vakaro savanoriškai grįžo į Maroką arba buvo grąžinti. Per bandymus kirsti sieną žuvo mažiausiai 57 žmonės, o vėlesni vertinimai abiejose sienos pusėse nurodė daugiau nei 80 aukų.
Europos Komisijos narys, atsakingas už vidaus reikalus ir migraciją, Magnusas Brunneris sakė, kad ES yra pažeidžiama, jei sienų kontrolė priklauso nuo kaimyninių valstybių geros valios. Jis ragino stiprinti išorės sienas, grąžinimo mechanizmus, žvalgybą bei socialinių tinklų stebėseną.
Ispanija ir Marokas pateikia skirtingus krizės paaiškinimus
Ispanijos vyriausybė atmeta teiginį, kad srautą sukėlė jos migrantų statuso įteisinimo politika. Madridas kaltę sieja su nusikalstamais kontrabandininkų tinklais ir klaidinančiai interpretuotu Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu dėl jūra atvykstančių žmonių.
Maroko valdžia ginčijo Ispanijos skelbtą krizės mastą ir aukų skaičių: ji nurodė 40 tūkst. atvykusiųjų bei 11 žuvusiųjų. Rabatas atsakomybę siejo su Ispanijos teismo sprendimu, o ne su Maroko organizuota operacija.
Rugpjūčio 11 dieną Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas pareiškė, kad nė vienas neteisėtai į Seutą patekęs žmogus nepasiekė Pirėnų pusiasalio, o Marokas esą pasirengęs priimti savo piliečius atgal.
Žalimas pabrėžė, kad sienų apsauga neatleidžia ES valstybių nuo pareigos nagrinėti prieglobsčio prašymus ir laikytis negrąžinimo principo. Jo teigimu, nepilnamečių grąžinimui Ispanijoje taip pat būtinos individualios teisinės procedūros.
