Izraelio nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras rugsėjo 3 dieną pristatė planą, pagal kurį per septynerius metus iš Gazos Ruožo – palestiniečių teritorijos Viduržemio jūros pakrantėje – išvyktų 1,86 mln. gyventojų. Kraštutinių dešiniųjų politikas šią iniciatyvą vadina savanoriška emigracija ir neigia siekiantis priverstinai iškelti palestiniečius.
Pirmaisiais metais siekiama iškelti 250 tūkst. žmonių
Ben Gviro iniciatyva išdėstyta 20 puslapių dokumente „Nacionalinis savanoriškos emigracijos iš Gazos Ruožo darbo planas“. Planas, dar vadinamas „Atsiskyrimu 710“, pristatomas kaip Izraelio ir palestiniečių konflikto sprendimas.
Dokumente numatyta, kad pirmaisiais metais iš Gazos išvyktų 250 tūkst. žmonių, per trejus metus – 1,11 mln., o per septynerius metus – 1,86 mln. gyventojų.
„Tai realistiška“, – pareiškė Ben Gviras. Ministras tvirtino žinantis valstybių, pasirengusių priimti Gazos gyventojus, tačiau jų neįvardijo.
Pasak jo, Izraelis turi skatinti Gazos gyventojų emigraciją, tačiau planas esą nereiškia, kad palestiniečiai būtų verčiami palikti savo žemę.
Plane numatytas 100 dienų parengiamasis laikotarpis. Per jį būtų sukurtas teisinis pagrindas ir gyventojų registracijos sistema bei sudaryti pirmieji susitarimai su juos priimsiančiomis valstybėmis.
Išvykstantiems žmonėms būtų siūloma apmokėti kelionę, suteikti pradinį būstą, profesinį mokymą, pagalbą įsidarbinant ir iki 24 mėnesių truksiančią paramą. Gazos gyventojus priimančioms šalims būtų mokama pagal priimtų žmonių skaičių.
Ben Gviras teigė, kad dokumentas yra pusantrų metų darbo rezultatas. Jo kraštutinių dešiniųjų partija „Žydų galia“ po rinkimų ketina reikalauti įsteigti atskirą už emigraciją atsakingą ministeriją.
Plano ateitį lems spalio rinkimai
Ben Gviras yra svarbus Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu vadovaujamos dešiniosios koalicijos narys. Tačiau nėra aišku, ar jo pasiūlymas taps valstybės politika.
Izraelio 26-ojo Kneseto, šalies parlamento, rinkimai numatyti spalio 27 dieną. Šaltinio paskelbimo metu rinkimai neturėjo aiškaus favorito, taip pat nebuvo garantijų, kad dabartinės valdančiosios partijos liks valdžioje.
Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas rugsėjo 2 dieną pareiškė, kad šalis yra pasirengusi organizuoti palestiniečių išvykimą sausuma, jūra ir oru, jeigu tam pritars Jungtinės Valstijos. Pasak jo, JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią iniciatyvą kol kas yra „įšaldęs“.
Kraštutinių dešiniųjų finansų ministras Bezalelis Smotrichas yra siūlęs panašią priemonę taikyti ir palestiniečiams Vakarų Krante – palestiniečių teritorijoje, kurią Izraelis okupuoja nuo 1967 metų.
Trumpas, 2025 metų vasarį pradėjęs antrąją prezidento kadenciją, buvo pasiūlęs perkelti maždaug 2,3 mln. Gazos gyventojų, o bombardavimų nuniokotą Viduržemio jūros pakrantės teritoriją pertvarkyti į prabangų kurortą.
Vėliau JAV prezidentas šios idėjos atsisakė, susidūręs su tarptautiniu pasipriešinimu ir valstybių, sutinkančių priimti palestiniečius, stoka. Planui prieštaravo ir su Gaza besiribojantis Egiptas.
Priverstinį perkėlimą draudžia Ženevos konvencija
Ketvirtosios Ženevos konvencijos, nustatančios civilių apsaugą karo metu, 49 straipsnis draudžia individualiai ar masiškai prievarta perkelti arba deportuoti saugomus asmenis iš okupuotos teritorijos. Leidžiamos tik ribotos išimtys, susijusios su gyventojų saugumu arba karine būtinybe.
Palestiniečiams masinio iškeldinimo planai primena Nakbą – masinį palestiniečių perkėlimą 1948 metais kuriant Izraelio valstybę.
Dabartinis karas prasidėjo po 2023 metų spalio 7 dieną „Hamas“ vadovaujamo išpuolio Izraelyje. Oficialiais Izraelio duomenimis, per jį žuvo 1 221 žmogus.
Vėlesni Izraelio smūgiai privertė savo namus palikti didžiąją dalį Gazos gyventojų. „Hamas“ kontroliuojamos Gazos sveikatos apsaugos ministerijos rugsėjo 2 dienos duomenimis, nuo karo pradžios teritorijoje žuvo 73 470 žmonių, iš jų 1 334 – po 2025 metų spalį paskelbtų paliaubų.
