Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad oficialiame bendravime Lietuvoje turi būti vartojama valstybinė kalba, tačiau Vilnius turėtų rasti kompromisą ir atvykstančius ukrainiečius bei baltarusius priimti jų kalba, neprimetant jiems rusų kalbos.
J. Olekas trečiadienį teigė, kad Vilniuje padaugėjo ukrainiečių ir baltarusių, todėl jiems neturėtų būti primetama rusų kalba. Pasak parlamento vadovo, atvykusius žmones galima priimti jų kalba.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad ilgiau Lietuvoje gyventi ar pasilikti ketinantiems užsieniečiams būtų tikslinga išmokti lietuvių kalbą.
Seimo pirmininkas ragino sostinę plėsti lietuvių kalbos mokymosi galimybes ir gerinti jų prieinamumą nuo karo ar režimo pabėgusiems žmonėms. Jis sakė girdėjęs, kad mokymosi sąlygos ne visuomet pakankamos, bet esama pavyzdžių, kai atvykėliai lietuviškai puikiai išmoksta per vienus ar dvejus metus.
Rugpjūčio 3–9 d. Vilniaus savivaldybė pranešė nebepriimsianti gyventojų rašytinių prašymų ir skundų rusų kalba. Informacija rusų ir kitomis ne Europos Sąjungos valstybių kalbomis bus teikiama žodžiu tik tada, jei konkrečią kalbą moka savivaldybės darbuotojas.
Rusų kalbos taip pat atsisakyta savivaldybės interneto svetainėje ir administracijos klientų eilių valdymo sistemoje. Vilniaus meras Valdas Benkunskas šį sprendimą pavadino nuoseklios savivaldybės politikos dalimi.
Savivaldybė 2026 metais planuoja nemokamuose ir nuotoliniuose lietuvių kalbos mokymuose apmokyti daugiau kaip 1 tūkst. žmonių, tam skirdama papildomus 300 tūkst. eurų. Rudenį skirtingose miesto vietose turėtų pradėti veikti reguliarūs kalbos klubai, o iki metų pabaigos Vilniuje gyvenantiems užsieniečiams numatyta savarankiško mokymosi platforma.
Vilnius kartu su Vytauto Didžiojo universitetu jau vykdo nemokamus 75 akademinių valandų kursus. Jie skirti Vilniuje registruotiems ne ES šalių piliečiams ir asmenims be pilietybės, turintiems leidimą gyventi Lietuvoje.
