Nors termostato nustatymai išlieka tie patys, o kambariuose laikoma 21 laipsnio temperatūra, po šaltos savaitės elektros sunaudojimas gali padidėti. Toks pokytis nebūtinai reiškia gedimą, bet yra susijęs su namo šilumos praradimu šaltu oru ir didesniu šilumos siurblio darbo krūviu.
„Gavus didesnę sąskaitą, pirmiausia verta pasižiūrėti, kas pasikeitė – elektros kaina ar sunaudotas kiekis. Jei kilovatvalandžių daugiau, svarbu prisiminti, kokie tuo metu buvo orai. Vien iš sumos eurais apie siurblio darbą spręsti sunku“, – sako daugiau kaip milijoną klientų Lietuvoje aptarnaujančios energetikos bendrovės „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Edvinas Jurevičius.
Atšalus siurbliui tenka daugiau darbo
Šaltesniu oru namas greičiau praranda šilumą per sienas, langus, stogą ir vėdinimą. Kad kambariuose temperatūra nenukristų, šilumos siurblys privalo tiekti daugiau šilumos, todėl per šalčius gali dirbti ilgiau ir sunaudoti daugiau elektros energijos, net ir nekintant termostato nustatymams.
Be to, atšalus keičiasi ir šilumos siurblio efektyvumas. Oras-vanduo tipo siurbliai šilumą ima iš lauko oro ir perduoda ją šildymo sistemos vandeniui. Kuo didesnis skirtumas tarp lauko oro ir reikalingos vandens temperatūros, tuo daugiau elektros energijos reikia norimam šilumos kiekiui pasiekti. Šilumos siurbliams, kurie šilumą ima iš grunto, trumpalaikiai atšalimai daro mažesnę įtaką, nes požeminė temperatūra yra stabilesnė.
Lietuvos energetikos agentūros duomenys iliustruoja šį skirtumą: esant +5 °C lauko temperatūrai, oras-vanduo siurblys iš vienos kilovatvalandės elektros energijos gali pagaminti apie 3,5–4,5 kWh šilumos, o esant –10 °C – apie 2–2,5 kWh. Tai orientaciniai dydžiai, o konkretaus įrenginio ir šildymo sistemos rezultatai gali skirtis. Šilumos ir jai pagaminti sunaudotos elektros energijos santykis vadinamas efektyvumo koeficientu, arba COP.
Vienodo ploto namų sąskaitos gali skirtis
Lyginant šildymo išlaidas su kaimynų, svarbu atsižvelgti ne tik į šildomą plotą, bet ir į namo sandarumą, apšiltinimą, gyventojų įpročius dėl kambarių temperatūros, vėdinimo dažnumą ir pačią šildymo sistemą (pavyzdžiui, grindiniam šildymui dažnai pakanka vėsesnio vandens nei radiatorių sistemai).
Elektros energijos prireikia ir lauko blokui atitirpdyti. Drėgnu oru ant jo gali susidaryti šerkšnas, kurį siurblys periodiškai šalina. Šis procesas yra įprasta jo darbo dalis ir gali būti reikalingas dažniau drėgnu oru, kai temperatūra artima nuliui, nei sauso speigo metu.
Kai šilumos siurblio efektyvumo nepakanka, kai kuriose sistemose gali įsijungti papildomas elektrinis kaitinimo elementas, dar labiau padidinantis elektros sąnaudas. Jei papildomo kaitinimo reikia dažnai, rekomenduojama peržiūrėti sistemos nustatymus ir pačią šildymo sistemą su specialistu. Nėra vienos universalios lauko temperatūros ribos, nuo kurios papildomo šildymo prireiktų visuose namuose.
„Daugiau sužinosime palyginę savo namų vartojimą per du panašius atšalimus. Jei įpročiai nesikeitė, o elektros reikia gerokai daugiau, verta pasitarti su šildymo specialistu. Grafikas jam padės pamatyti, kada prasidėjo pokytis“, – pažymi E. Jurevičius.
Vartojimo pokyčius padeda suprasti orų duomenys
Kad būtų galima lyginti vartojimą, tinka kelių šaltesnių ir švelnesnių parų duomenys. „Meteo.lt“ archyve, pasirinkus artimiausią meteorologijos stotį, galima peržiūrėti to laikotarpio oro temperatūrą. Svarbu analizuoti visos paros duomenis, nes vien šalčiausia nakties valanda neparodo, kiek šildymo reikėjo per dieną. Lyginant valandinius duomenis, reikia atsižvelgti į laiko skirtumą, nes archyve naudojamas UTC laikas nesutampa su Lietuvos laiku.
Elektros energijos duomenis galima peržiūrėti „Ignitis“ programėlėje „EnergySmart“. Joje išmaniojo skaitiklio rodmenys, gauti per ESO, pateikiami valandų arba 15 minučių intervalais. Palaipsniui kartu su šalčiu augantis vartojimas ir staiga atsiradęs kasdienis šuolis gali turėti skirtingas priežastis. Pastebėjus tokį šuolį, lengviau prisiminti, kas tuo metu namuose veikė ar buvo pakeista.
Vis dėlto, grafike atsispindi visa iš tinklo paimta elektra, įskaitant maisto gaminimą, karšto vandens ruošimą, elektromobilio įkrovimą. Prietaisų grupių skirstymas yra apytikris, todėl tikslių siurblio sąnaudų ar efektyvumo nustatyti vien iš jo nepavyks. Jei namuose veikia saulės elektrinė, įtakos gali turėti ir sumažėjusi elektros gamyba: esant tokiam pačiam namų ūkio vartojimui, gali tekti daugiau elektros energijos pasiimti iš tinklo.
Kartais užtenka peržiūrėti nustatymus
Pastebėjus vartojimo pokytį, pravartu peržiūrėti ir šildymo nustatymus. Prie „EnergySmart“ prijungus palaikomą šilumos siurblį, toje pačioje programėlėje galima matyti jo būseną, patalpų temperatūrą, pakeisti veikimo režimą ar nustatyti norimą temperatūrą. Tam reikalingas suderinamas įrenginys, interneto ryšio ir gamintojo paskyra.
Ar pavyks prijungti turimą siurblį, priklauso nuo jo modelio ir valdymo būdo. Programėlė šiuo metu nepalaiko siurblių, valdomų pagal šildymo kreivę. Jei sistema sureguliuota pagal šildymo kreivę ir veikia tinkamai, vien dėl nuotolinio valdymo galimybės keisti jos neverta.
Peržiūrint nustatymus, verta įvertinti, ar kambariuose nėra per šilta ir ar šildymo vanduo nėra karštesnis nei būtina. Norint sutaupyti, nebūtinai padeda ir didelės šildymo pertraukos, nes vėliau skubiai šildant atvėsusius namus gali išaugti elektros sąnaudos. Didesnius sistemos pakeitimus geriau aptarti su specialistu. Jo pagalbos reikėtų ir tais atvejais, kai įrenginys rodo klaidas arba namai nebeprišyla.
