JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos pareigūnai rugsėjo 1-ąją gynė prieštaringai vertinamą susitarimą, suteikiantį Jungtinėms Valstijoms daugumos kontrolę daugiau kaip 65 mlrd. barelių Venesuelos naftos atsargų. Vašingtonas teigia, kad pajamos padės stabilizuoti ir atkurti Pietų Amerikos šalį, tačiau Venesuelos opozicija piktinasi, jog praėjus aštuoniems mėnesiams po Nicolás Maduro nušalinimo vis dar nesurengti rinkimai.
JAV perims akcijas ir gaus pirmumo teisę į naftą
Trumpas susitarimą paskelbė rugpjūčio 28 dieną ir pavadino jį istoriniu. Daugiau kaip 65 mlrd. barelių sudaro maždaug penktadalį visų Venesuelos naftos rezervų.
Rugpjūčio 31-ąją Baltieji rūmai patvirtino, kad JAV remiamai bendrovei „North American Blue Energy Partners“ (NABEP) suteiktos 100 metų koncesijos eksploatuoti 17 naftos telkinių. Baltųjų rūmų teigimu, daugumą jų anksčiau valdė arba eksploatavo Rusijos ir Kinijos įmonės.
Pagal paskelbtas sąlygas JAV Gynybos departamento Strateginio kapitalo biuras, investicijomis stiprinantis nacionaliniam saugumui svarbius sektorius, gaus 35 proc. NABEP patronuojančiosios bendrovės akcijų. JAV Valstybės departamentas galės gamybos savikaina įsigyti 20 proc. visos NABEP išgaunamos naftos ir turės pirmumo teisę pirkti likusius 80 procentų.
Jungtinės Valstijos taip pat turės veto teisę skiriant NABEP valdybos narius, o daugumą valdybos privalės sudaryti JAV piliečiai.
NABEP kontroliuoja Venesuelos verslininkas Alejandro Betancourtas. JAV pareigūnai jį apibūdino kaip patikrintą ir rezultatus parodžiusį operatorių, nors verslininkas anksčiau buvo siejamas su tarptautiniais finansiniais tyrimais. Pareigūnai pabrėžė, kad Jungtinėse Valstijose Betancourtui nepateikta kaltinimų. Jis ir jo atstovai ankstesnius įtarimus dėl korupcijos neigė.
Bendrovė numato į apleistą Venesuelos naftos infrastruktūrą investuoti iki 100 mlrd. JAV dolerių. Baltieji rūmai prognozuoja, kad per pirmuosius 25 metus Venesuela galėtų gauti apie 200 mlrd. dolerių mokesčių ir honorarų.
Vašingtonas žada pajamas perduoti išrinktai valdžiai
JAV administracijos pareigūnai tvirtino, kad didesnė naftos gavyba iš pradžių generuos pajamas laikinajai valdžiai, o vėliau – demokratiškai išrinktai Venesuelos vyriausybei.
„Jie paveldi pajamas generuojančią vyriausybę, o šios pajamos gali būti naudojamos šaliai atkurti“, – per pokalbį su žurnalistais sakė vienas JAV pareigūnas.
Administracijos atstovai pripažino, kad po beveik trijų dešimtmečių Maduro ir jo pirmtako Hugo Chávezo valdymo demokratijos atkūrimas užtruks. Jų teigimu, susitarimas sukurs ekonominį pagrindą šalies stabilizavimui, atstatymui ir demokratinei pertvarkai.
Maduro buvo sučiuptas per sausio 3 dieną surengtą JAV karinę operaciją ir išgabentas į Niujorką. Ten jam pateikti federaliniai kaltinimai dėl narkoterorizmo ir prekybos narkotikais, tačiau buvęs Venesuelos prezidentas kaltės nepripažino.
Po Maduro suėmimo Trumpas parėmė buvusią jo viceprezidentę Delcy Rodríguez. Venesuelos opozicija primena jos vaidmenį ankstesnės valdžios represijose ir kaltina Vašingtoną, kad per aštuonis mėnesius nesurengti nauji rinkimai bei neįvyko žadėtas valdžios perdavimas demokratinėms jėgoms.
Baltieji rūmai nurodė, kad jų remiamos laikinosios valdžios ir opozicijai atstovaujančios 2015 metų Nacionalinės Asamblėjos derybos bus tęsiamos rugsėjį. JAV pareigūnai tvirtino siekiantys rinkimų, kai tik juos bus praktiškai įmanoma surengti.
Rugsėjo 1-ąją susitarimą balsavimu parėmė valdančiosios Jungtinės Venesuelos socialistų partijos dominuojama Nacionalinė Asamblėja. Rodríguez pareiškė, kad sandoris bus naudingas šalies ekonomikos atsigavimui, o jo teikiama nauda esanti „beribė“.
Naftos gavybos atsigavimas užtruks ne vienus metus
Susitarimo skubą padidino 2026 metų vasarį prasidėjęs JAV karas su Iranu. Konfliktas sutrikdė laivybą Hormūzo sąsiauriu, kuriuo iki karo tekėjo apie 20 proc. pasaulio naftos.
Rugpjūčio 28 dieną benzinas Jungtinėse Valstijose vidutiniškai kainavo apie 4,09 dolerio už galoną, palyginti su mažiau nei 3 doleriais prieš karą. Pabrangę degalai prisidėjo prie kainų augimo kitose ekonomikos srityse ir smukusio Trumpo populiarumo.
Trumpas su naftos perdirbimo įmonių vadovais aptarė galimybes Venesuelos žaliavinę naftą perdirbti į benziną ir sumažinti kainas degalinėse. JAV energetikos sekretoriaus Chriso Wrighto vizitas į Venesuelos sostinę Karakasą buvo numatytas rugsėjo 2 dieną. Tą pačią dieną laukta JAV naftos bendrovės „Chevron“ pranešimo apie veiklos Venesueloje plėtrą.
Vis dėlto energetikos ekspertai perspėjo, kad susitarimas benzino kainų greitai nesumažins. Smarkiai apleistai Venesuelos naftos infrastruktūrai atkurti reikės daugelio metų ir milijardinių investicijų.
