2024 m. spalio 7 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Sveikatos reikalų komitetas grįžo prie Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto (XVP-1315) ir su juo susijusių įstatymų projektų svarstymo, siekdamas pakeisti pagalbinio apvaisinimo paslaugų teisinį reguliavimą. Atnaujintas projektas atsižvelgia į Konstitucinio Teismo nutarimą, siekia aiškiau reglamentuoti paslaugų teikimo sąlygas, embrionų tvarkymą ir finansavimą.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos plečiamos už santuokos ar registruotos partnerystės ribų
Vienas esminių siūlomų pakeitimų – išplėsti asmenų, galinčių gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, ratą, nebesiejant teisės į jas tik su santuoka ar registruota partneryste. Nebereikalaujama, kad pora ne mažiau nei vienerius metus bendrai gyventų ir turėtų tikslą sukurti šeiminius santykius. Teisė į šias paslaugas būtų suteikiama pilnamečiams, veiksniems asmenims – sutuoktiniams, partnerystę įregistravusiems ar neįregistravusiems vyrui ir moteriai (porai), taip pat moteriai, nesančiai poroje. Pagalbinis apvaisinimas vis tiek būtų atliekamas esant medicininėms indikacijoms – nevaisingumui arba siekiant išvengti vaisiaus negalios ar gyvybei pavojingos ligos. Projekto pataisose atsisakoma reikalavimo kas kartą šaukti gydytojų konsiliumą, nes tai nėra pagrįsta klinikine praktika.
Daugiau aiškumo dėl genetinių tyrimų ir embrionų tvarkymo
Įstatymo lygmeniu siūloma aiškiai nustatyti atvejus, kada privaloma atlikti preimplantacinį genetinį embriono tyrimą, leidžiantį nustatyti genetines patologijas. Jei nustatoma genetinė patologija, kelianti grėsmę gyvybei ar sukelianti sunkią nuolatinę negalią, būtų galima nutraukti gyvybingo embriono laikymą ir jį sunaikinti. Tėvų prašymu embrioną būtų galima laidoti arba kremuoti.
Svarbūs pokyčiai paslaugų finansavime
Nuo 2027 m. sausio 1 d. siūloma įtraukti ir kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nepanaudoto sukurto embriono konservavimą, preliminariai tam skiriant apie 0,7 mln. eurų per metus. Taip pat nuo 2027 m. sausio 1 d. siūloma PSDF biudžeto lėšomis kompensuoti lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių paėmimo ir konservavimo paslaugas asmenims, kuriems dėl sunkių ligų gydymo (pvz., chemoterapijos) gresia vaisingumo praradimas. Jų laikymas lytinių ląstelių banke būtų apmokamas valstybės biudžeto lėšomis.
Embrionų kūrimo vaisingumui išsaugoti klausimas lieka atviras
Komitetas nepritarė siūlymui išplėsti vaisingumo išsaugojimo paslaugas įtraukiant embrionų kūrimą, konservavimą ir laikymą, argumentuodamas sudėtingais bioetiniais ir teisiniais klausimais. Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlyta inicijuoti platesnes diskusijas ir parengti šio proceso teisinį reguliavimą atskirai. Taip pat atmestas siūlymas leisti vienišoms moterims atlikti pagalbinį apvaisinimą nesant nustatytų medicininių indikacijų, laikantis principo, kad indikacijos turi būti taikomos vienodai visoms pacientų grupėms.
„Šiuo projektu siekiame rasti pusiausvyrą tarp didesnio pagalbinio apvaisinimo paslaugų prieinamumo, pacientų interesų ir atsakingo valstybės reguliavimo. Atsižvelgėme į Konstitucinio Teismo sprendimą ir atsisakome nuostatų, kurios nepagrįstai ribotų asmenų teisę gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas. Kartu laikomės principo, kad pagalbinis apvaisinimas turi būti grindžiamas aiškiomis medicininėmis indikacijomis, nepriklausomai nuo to, ar paslaugos reikia porai, ar moteriai, nesančiai poroje“, – teigia Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Busila.
