JAV federalinis teisėjas Timothy Kelly rugsėjo 24 dieną nurodė Baltiesiems rūmams nedelsiant grąžinti ir atkurti CNN, „MS NOW“ bei „Politico“ darbuotojų nuolatines akreditacijas, kurias prezidento Donaldo Trumpo administracija panaikino dėl šių redakcijų skelbiamų pranešimų.
Teisėjas įžvelgė tinkamo proceso pažeidimą
Kolumbijos apygardos federalinio teismo teisėjas T. Kelly patenkino trijų žiniasklaidos priemonių prašymą dėl laikinojo apsaugos įsakymo. Jis galios 14 dienų, jeigu teismas nenuspręs kitaip, o pagrindinės bylos nagrinėjimas bus tęsiamas.
Nurodymas taikomas administracijos pareigūnams, jų atstovams ir pavaldiniams, tačiau D. Trumpas asmeniškai nėra įtrauktas į jo adresatų sąrašą.
Teisėjas konstatavo, kad CNN, „MS NOW“ ir „Politico“ veikiausiai pavyks įrodyti, jog jų žurnalistų akreditacijos panaikintos nesuteikus JAV Konstituciją atitinkančio proceso – redakcijos nebuvo iš anksto informuotos ir negavo galimybės apskųsti sprendimo.
JAV Teisingumo departamentas teismui nurodė, kad Baltųjų rūmų spaudos tarnyba tik po akreditacijų panaikinimo išsiuntė trims redakcijoms laiškus. Atsakyti į juos buvo leista iki rugsėjo 25 dienos 17 valandos.
Laiškuose redakcijos kaltintos profesinio elgesio ir padorumo standartų pažeidimais. Baltieji rūmai teigė, kad jos skelbė patikrinamai melagingą informaciją nacionalinio saugumo klausimais, taip pat jautrią arba įslaptintą informaciją.
T. Kelly suabejojo, kaip jau po akreditacijų panaikinimo gautas laiškas galėjo iš anksto paaiškinti, kokių elgesio standartų privalėjo laikytis žurnalistai.
Trys redakcijos apskundė draudimą teismui
D. Trumpas rugsėjo 18 dieną paskelbė „nedelsiant“ uždraudžiantis CNN, „MS NOW“ ir „Politico“ dirbti Baltuosiuose rūmuose. Prezidentas sprendimą aiškino tuo, kad šios žiniasklaidos priemonės esą nuolat skelbia „melagingas naujienas“.
Kitą dieną šių redakcijų žurnalistai nebuvo įleisti į Baltųjų rūmų teritoriją Vašingtone. Jų nuolatinės akreditacijos buvo išjungtos ir konfiskuotos.
Tarp neįleistų žurnalisčių buvo CNN vyresnioji Baltųjų rūmų reporterė Betsy Klein, „MS NOW“ reporterė Akayla Gardner ir „Politico“ reporterė Cheyenne Haslett.
Redakcijos teigė, kad akreditacijos panaikintos be išankstinio įspėjimo ir tinkamos procedūros, nes Baltiesiems rūmams nepatiko jų publikacijos. Rugsėjo 21 dieną jos kartu padavė D. Trumpo administraciją į teismą, draudimą pagal skelbiamų pranešimų turinį pavadindamos akivaizdžiu JAV Konstitucijos Pirmosios pataisos, saugančios žodžio ir spaudos laisvę, pažeidimu.
Bylą nagrinėjantį T. Kelly į federalinio teisėjo pareigas D. Trumpas pasiūlė per pirmąją savo prezidento kadenciją.
Administracija remiasi nacionaliniu saugumu
Administracijos teisininkas Michaelas Velchikas tvirtino, kad patekimas į Baltuosius rūmus yra privilegija, o ne teisė. Jo teigimu, prezidentui turi būti leidžiama skubiai veikti siekiant apsaugoti nacionalinį saugumą.
D. Trumpas neigė puolantis laisvą spaudą. Draudimą jis vadino kova su „melagingomis naujienomis“, kurias apibūdino kaip grėsmę JAV nacionaliniam saugumui.
Žiniasklaidos priemonių advokatas Tedas Boutrousas šį argumentą pavadino po fakto sugalvotu pateisinimu. Jis atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas nacionaliniu saugumu ėmė remtis tik rugsėjo 21 dieną, jau pateikus ieškinį.
Pašalinus CNN iš penkių televizijų grupės, kuri bendrai filmuoja prezidentą, ir iš kelionės į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, CBS, ABC, NBC bei „Fox News“ solidarizuodamosi sustabdė bendrą D. Trumpo renginių filmavimą.
Baltųjų rūmų korespondentų asociacijos prezidentė Jacqui Heinrich paragino nedelsiant atkurti žurnalistų prieigą. Ji perspėjo, kad dėl nepatikusio turinio vienai redakcijai pritaikytas kriterijus vėliau galėtų būti panaudotas prieš bet kurią kitą žiniasklaidos priemonę.
