Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys rugsėjo 23 dieną Niujorke susitiko su pagrindinių JAV žydų organizacijų atstovais ir aptarė Lietuvos kovos su antisemitizmu bei kitomis neapykantos apraiškomis veiksmų plano įgyvendinimą.
Plane numatyti 157 konkretūs veiksmai
Lietuvos Vyriausybė Kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir kitomis neapykantos apraiškomis bei žydų gyvenimo puoselėjimo veiksmų planą patvirtino sausio 21 dieną. Jame numatyti 157 konkretūs veiksmai, kuriais siekiama kovoti su tautinės, rasinės, religinės ir kitų formų neapykantos kurstymu, stiprinti bendruomenių sanglaudą ir plėtoti švietimą.
Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime nurodoma, kad plane numatyta stiprinti žydų bendruomenės saugumą, plėtoti švietimą apie Holokaustą, išsaugoti žydų kultūrą bei paveldą ir puoselėti Holokausto aukų atminimą.
K. Budrys per susitikimą teigė, kad Lietuva laikosi nulinės tolerancijos antisemitizmui politikos ir prisideda prie tarptautinių pastangų kovoti su įvairiomis neapykantos formomis.
„Lietuva laikosi aiškios pozicijos – antisemitizmui mūsų visuomenėje nėra vietos. Priimtas veiksmų planas yra konkretus mūsų įsipareigojimo užtikrinti žydų bendruomenės saugumą, puoselėti istorinę atmintį ir stiprinti visuomenės atsparumą neapykantos apraiškoms įrodymas“, – sakė ministras.
Tarp naujų iniciatyvų jis išskyrė neapykantos kalbos prevenciją, teisėsaugos institucijų pajėgumų stiprinimą ir platesnį visuomenės švietimą.
Lietuva taip pat buvo tarp valstybių, pritarusių 2024 metų liepos 17 dieną Argentinos sostinėje Buenos Airėse paskelbtoms Pasaulinėms kovos su antisemitizmu gairėms. Šios gairės nėra teisiškai privalomos. Lietuvos vardu jų dalyvių sąraše nurodytas URM ambasadorius ypatingiems pavedimams Arvydas Daunoravičius.
Sporto rūmų ir kapinių ateitis lieka neišspręsta
Susitikime daug dėmesio skirta Vilniaus koncertų ir sporto rūmų bei senųjų Šnipiškių žydų kapinių teritorijos ateičiai. K. Budrys pareiškė, kad sprendimas turi būti pagarbus, jautrus ir grindžiamas dialogu, užtikrinti kapinių apsaugą bei išsaugoti memorialinį teritorijos pobūdį.
„Esame įsipareigoję ieškoti sprendimų, kurie gerbtų Lietuvos žydų bendruomenės istorinę atmintį ir lūkesčius. Atviras dialogas su partneriais Lietuvoje ir užsienyje išlieka svarbiausia sąlyga siekiant ilgalaikio sutarimo“, – teigė ministras.
Seimas gegužę pradėjo svarstyti siūlymą Sporto rūmus pritaikyti kongresų centrui, kartu įamžinant senąsias žydų kapines ir Sąjūdžio veiklą. Tačiau Seimo Kultūros komitetas, kilus nesutarimų, sprendimą atidėjo rudeniui.
Lietuvos žydų bendruomenė gegužės 22 dieną pareiškė susirūpinimą dėl sugrąžintos kongresų ir renginių centro idėjos. Bendruomenė priminė ankstesnį darbo grupės sutarimą rūmus ir kapinių teritoriją paversti rimties, istorinio pažinimo bei pagarbos erdve.
Rugpjūčio 4 dieną šį klausimą su Geros valios fondo valdybos pirmininkais Faina Kukliansky ir Andrew Bakeriu aptarė ir premjeras Mindaugas Sinkevičius. Jis žadėjo sprendimų toliau ieškoti dialogo būdu.
Ministras pažadėjo tęsti dialogą
K. Budrys patvirtino, kad Lietuva lieka atvira dialogui su JAV žydų organizacijomis ir yra pasirengusi kartu su jomis stiprinti veiksmų plano įgyvendinimą.
URM neįvardijo, kurių konkrečiai JAV žydų organizacijų atstovai dalyvavo susitikime. Ministerijos pranešime taip pat nepateikta šių organizacijų atstovų komentarų ar jų pozicijos aptartais klausimais.
Susitikimas surengtas per rugsėjo 17–24 dienomis vykusį K. Budrio darbo vizitą Jungtinėse Valstijose. Rugsėjo 20–24 dienomis ministras Niujorke taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos aukšto lygio savaitės renginiuose.
