Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo Vyriausybei nepritarti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio inicijuotoms pataisoms dėl neprisipažinusių buvusių Sovietų Sąjungos Valstybės saugumo komiteto (KGB) bendradarbių paviešinimo. Ministerijos vertinimu, projektas nesukurtų pridėtinės vertės, nes galiojantys įstatymai jau leidžia skelbti tokių asmenų duomenis.
Galiojantis įstatymas jau leidžia skelbti duomenis
KAM pabrėžia pritarianti visuomenės teisei žinoti apie neprisipažinusius asmenis, kurie bendradarbiaudami su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis galėjo daryti įtaką valstybės gyvenimui ir nepasinaudojo įstatyme numatyta apsauga.
Tačiau ministerijos parengtame išvadų projekte nurodoma, kad dabartinis įstatymas jau numato galimybę informaciją apie slaptą bendradarbiavimą paskelbti Teisės aktų registre. Duomenys viešinami, jeigu asmuo neprisipažino per šešis mėnesius nuo oficialios registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios.
Informacija taip pat skelbiama, jeigu žmogus pateikė žinomai melagingų žinių apie save, kitus asmenis ar specialiųjų tarnybų veiklą arba tokią informaciją nuslėpė.
Ministerijos teigimu, buvusių slaptų bendradarbių veiklą vertinanti komisija, nustačiusi, kad asmuo bendradarbiavo su SSRS specialiosiomis tarnybomis, tačiau laiku neprisipažino, jau gali priimti sprendimą paskelbti jo duomenis. Todėl R. Žemaitaičio projektas esą pakartotų nuo įstatymo įsigaliojimo galiojančią nuostatą.
KAM vertinimu, pataisos neatitinka teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principų, kuriais siekiama užtikrinti vientisą, nuoseklią ir veiksmingą teisės sistemą.
Projekte remiamasi įskaita, kurios įstatymas nenumato
R. Žemaitaičio projekte siūloma nuo 2026 m. sausio 1 d. išviešinti užregistruotų, tačiau neprisipažinusių ir į įskaitą įrašytų asmenų pateiktą informaciją bei duomenis apie juos.
KAM atkreipia dėmesį, kad galiojantis įstatymas nenustato pareigos neprisipažinusius buvusius bendradarbius įrašyti į tokią įskaitą. Šiuo metu numatyta tik savanoriškai prisipažinusių ir visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą pateikusių asmenų įskaita.
Ministerijos aiškinimu, priėmus projektą būtų reikalaujama teikti informaciją, kurios institucijos pagal dabartinį reguliavimą neprivalo kaupti. Dėl šios neatitikties pataisos esą būtų neįgyvendinamos ir prieštarautų teisėkūros aiškumo bei sistemiškumo principams.
Pats R. Žemaitaitis dabartinę padėtį vadina nesąžininga. Jo vertinimu, neprisipažinę buvę KGB bendradarbiai faktiškai išvengia paviešinimo.
Seimas šį projektą pradėjo svarstyti 2025 m. birželio 10 dieną. Po pateikimo už pataisas balsavo 79 parlamentarai, prieš buvo 8, o 7 susilaikė. Per diskusiją dalis Seimo narių ragino paviešinti ir prisipažinusių, ir neprisipažinusių buvusių KGB bendradarbių sąrašus.
Seimas svarsto ir platesnį išslaptinimą
2025 m. gruodį Seimas pradėjo svarstyti kitą R. Žemaitaičio projektą, kuriuo siūloma nuo 2028 m. išslaptinti ir prisipažinusių buvusių KGB bendradarbių duomenis. Po pateikimo šią iniciatyvą palaikė 51 Seimo narys, vienas balsavo prieš, du susilaikė.
Pagal projektą nuo 2028 m. sausio 1 d. būtų panaikintas 1999 m. priimtas įstatymas, reglamentuojantis buvusių KGB bendradarbių registravimą, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusių asmenų apsaugą. Tuomet jų pateikta informacija ir duomenys nebebūtų laikomi valstybės paslaptimi.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pasiūlė šį platesnį projektą atmesti. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2026 m. spalio viduryje nutarė diskusijas tęsti už uždarų durų.
2015 m. priimtomis pataisomis prisipažinusių ir į įskaitą įrašytų buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją įsipareigota įslaptinti ir saugoti 75 metus. Vis dėlto galiojantis įstatymas numato ją išslaptinti ir viešai paskelbti, jeigu asmuo eina arba siekia prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigų.
