Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras trečiadienį, rugpjūčio 19-ąją, paskelbė įteikęs Lietuvos kariuomenės apdovanojimą iš pareigų pasitraukusiam Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadui generolui Rustamui Liubajevui – „už nuopelnus stiprinant Lietuvos saugumą“. Apie tai jis pranešė savo „Facebook“ paskyroje tą pačią dieną, kai vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teikė Vyriausybei siūlymą R. Liubajevą iš pareigų atleisti.
Vaikšnoras pavadino Liubajevą ginklo broliu
Kariuomenės vadas nurodė su VSAT vadovu susipažinęs 2019 metais, kai pats pradėjo eiti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vado pareigas, o R. Liubajevas tapo pasieniečių tarnybos vadu.
„Nuo tada Lietuvos kariuomenei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai ne kartą teko veikti kartu – COVID-19 pandemijos metu, valdant neteisėtos migracijos krizę, kovojant su kontrabanda ir sprendžiant kitus mūsų valstybės saugumui svarbius klausimus“, – rašė R. Vaikšnoras.
Pasak jo, šiandien abi institucijos bendradarbiauja kasdien, o generolą per visus tuos metus jis pažinęs kaip „profesionalų vadą, tikrą Lietuvos patriotą ir ginklo brolį“.
Vyriausybė svarstė atleidimą tą pačią dieną
Sprendimo projektą dėl R. Liubajevo atleidimo Vidaus reikalų ministerija įregistravo antradienį, rugpjūčio 18-ąją, o Vyriausybė jį turėjo svarstyti trečiadienio posėdyje.
Kaip rašė BNS, R. Liubajevas iš pareigų nusprendė pasitraukti teisėsaugai tiriant incidentą pasienyje ir tuo pat metu vykstant tarnybiniam VSAT vadovybės patikrinimui dėl informavimo apie šį įvykį. Apie pasitraukimą M. Katelynas paskelbė pirmadienį, rugpjūčio 17-ąją, spaudos konferencijoje – anot ministro, generolas pats jį informavo „įvertinęs visas aplinkybes ir nenorėdamas pakenkti tarnybos reputacijai bei prestižui“. Ministras pabrėžė, kad tai buvo asmeninis vado sprendimas, o tarnybai laikinai vadovaus vienas iš VSAT vado pavaduotojų.
Ką pasienyje nutylėjo pasieniečių tarnyba
Diskusijos dėl R. Liubajevo ateities kilo po to, kai žiniasklaidoje pasirodė informacija apie liepos pabaigoje nutikusį incidentą Kapčiamiesčio užkardos teritorijoje, ties Pertako kaimu Lazdijų rajone. Liepos 26 dieną užfiksavus po valstybės siena kasamą tunelį, keturi pasieniečiai surengė pasalą: kelis migrantus jie sulaikė ir uždėjo antrankius, tačiau sulaikymo metu pareigūnus puolė apie 20 užsieniečių. Šiems teko bėgti, o neteisėti migrantai, tarp jų ir surakintieji, pasišalino į Baltarusiją.
Tunelis Lietuvos teritorijoje tęsėsi beveik dešimt metrų, buvo maždaug metro aukščio ir pločio, iškastas Lietuvą ir Baltarusiją skiriančio bevardžio upelio šlaite.
VSAT viešai paskelbė apie surastą tunelį ir pabėgusius migrantus, tačiau nutylėjo pareigūnų užpuolimą. Apie tai remdamasis šaltinių duomenimis pranešė portalas „Delfi“, o viešumon įvykį iškėlė ir Lazdijų politikė Vilma Danauskienė. Pats R. Liubajevas viešai teigė, kad incidentas „nesiskyrė nuo kitų incidentų“, ir pripažino neįvertinęs, kokio žiniasklaidos dėmesio jis sulauks.
Praėjusią savaitę portalas „Lrytas“ paskelbė, kad per incidentą vienas pareigūnas buvo sužeistas ir jį bandyta nutempti Baltarusijos link. Generalinė prokuratūra tvirtina apklaususi visus incidente dalyvavusius pasieniečius ir tokių duomenų negavusi. Ikiteisminį tyrimą dėl užpuolimo, bylą perdavus iš Generalinės prokuratūros, atlieka Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas.
Dėl atsistatydinimo priežasčių sutariama ne visiems
M. Katelynas anksčiau nurodė apie esmines įvykio detales sužinojęs tik iš socialinių tinklų ir būtent dėl to inicijavęs tarnybinį VSAT vadovybės veiksmų patikrinimą. V. Danauskienė kritikavo Varėnos rinktinės ir Kapčiamiesčio užkardos vadovybę, esą neįvertinusią iš užsienio kolegų gautos operatyvinės informacijos ir prieš daugiau nei dvidešimties migrantų grupę pasiuntusią vos keturis pasieniečius.
Prezidento nacionalinio saugumo patarėjas Marius Česnulevičius pareiškė, kad nėra indikacijų, jog VSAT vado pasitraukimą lėmė politinis susidorojimas ar naujos ministerijos vadovybės nusiteikimas – generolas priėmė sprendimą, jo paties vertinimu, geriausią tarnybai. Tuo tarpu buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė atleidimą vadino nepaaiškinamu ir teigė, kad „pretekstas ir žinutė buvo aiškūs“ – esą pagrindo pakeisti VSAT vadovybę buvo ieškoma nuo pat konflikto pradžios, nors R. Liubajevas tarnybai sėkmingai vadovavo per precedento neturėjusias migracijos krizes.
Atsistatydinimą teigiamai vertina pareigūnų profesinės sąjungos, tačiau pabrėžia būtinybę situaciją ištirti iki galo. Dalis opozicijos politikų kritikavo M. Kateylną – esą būtent po jo spaudimo VSAT vadas nusprendė trauktis.
Tarnybai vadovavo nuo 2019-ųjų gruodžio
R. Liubajevas VSAT vadovavo nuo 2019 metų gruodžio: tuomet buvo paskirtas pirmai kadencijai, o 2024 metų pabaigoje – antrai. Prieš tai jis ėjo Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vyriausiojo patarėjo pareigas.
