Nors 83 proc. Kauno apskrities gyventojų teigia žinantys, kaip taisyklingai rūšiuoti atliekas, praktika rodo, jog didelė dalis jų patenka ne į tinkamus konteinerius. Dėl šios priežasties pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ trečius metus iš eilės tęsia socialinį eksperimentą „Konteinerio krata“, kurio viena stotelių šiemet yra Kaunas.
Bendrovės „Kauno švara“, Kauno miesto savivaldybės ir „Žaliojo taško“ iniciatyva gyventojai kviečiami savo akimis įsitikinti, kaip jiems sekasi rūšiuoti buitines atliekas.
Ašmenos gatvės atliekų rūšiavimo aikštelėje Kaune buvo išverstas ir perrūšiuotas plastiko konteinerio turinys. Tarp netinkamų atliekų, rastų plastiko konteineryje, organizatoriai aptiko avalynės, elektronikos atliekų, montavimo putų, kitų statybinių atliekų, stiklinių pakuočių ir vaikų piešimo priemonių.
Eksperimentas patvirtino tyrimus
Naujausias „Žaliojo taško“ tyrimas atskleidė, kad Kauno apskrities gyventojų rūšiavimo įpročiai yra geresni nei šalies vidurkis: 68 proc. gyventojų atliekas rūšiuoja nuolat, 19 proc. – dažniausiai, o 10 proc. – retai. Tačiau tyrimas taip pat parodė, kad, nepaisant pasitikėjimo savo žiniomis, praktikoje klaidų vis dar pasitaiko, ką patvirtino ir eksperimentas. Specialistai pastebi, kad plastiko konteineriai dažnai tampa bendro naudojimo konteineriais visoms plastikinėms atliekoms, nors juose turėtų būti metamos tik pakuočių atliekos.
„Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė Asta Burbaitė teigia: „Gyventojai rūšiuoti nori ir tai daro vis aktyviau. Tačiau jie dažnai nežino, ką tiksliai galima mesti į pakuočių atliekų konteinerius. Dėl to plastiko konteineris tampa vieta viskam, ko nereikia buityje: randame žaislų, elektronikos gaminių, tekstilės, net ir virtuvės atliekų.“ Ji pabrėžia, kad svarbiausia dabar ne aiškinti rūšiavimo būtinybę, o mokyti tinkamo rūšiavimo principų.
A. Burbaitės nuomone, būtina koncentruotis į kokybiškus rūšiavimo mokymus, ypač siekiant įgyvendinti griežtėjančius ES pakuočių atliekų perdirbimo tikslus. Ji primena paprastą taisyklę: stiklinės pakuotės – į stiklo konteinerį, popierinės ir kartoninės – į popieriaus, o plastikinės, metalinės ar sudėtinės pakuotės – į plastiko konteinerį.
Įpročius keičia ne tik pamokymai, bet ir praktika
Bendrovės „Kauno švara“ Miesto valymo ir atliekų valdymo direktorius Paulius Kapitanovas akcentuoja, kad gyventojams svarbi patogi ir aiški rūšiavimo sistema. Kaune nuolat plečiama infrastruktūra ir gerinamas konteinerių aptarnavimo kokybė. „Ne mažiau svarbus ir gyventojų įsitraukimas – kuo geriau rūšiuosime kiekvienas, tuo daugiau atliekų galės būti sėkmingai perdirbta“, – sako P. Kapitanovas.
Jis pastebi, kad gyventojams daugiausia klausimų kyla ne dėl rūšiavimo idėjos, o dėl konkrečių principų ir atliekų vietos. Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė, Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė, sutinka, kad šviečiamieji projektai yra būtini. „Kur mesti vienkartinį puodelį, plastikinį žaislą ar sudėtinę pakuotę? Tokio pobūdžio klausimai kyla kasdien. Tikiu, kad gyva aplinkosauginė edukacija, kurioje galima klausti ir iš karto gauti atsakymą, žmonėms veikia daug stipriau“, – tvirtina R. Savickienė.
Po eksperimento tinkamai ir netinkamai išrūšiuotos atliekos buvo sudėtos į skaidrius konteinerius ir paliktos aikštelėje kaip edukacinė instaliacija, tikintis, kad tai paskatins gyventojus atidžiau pažvelgti į savo rūšiavimo įpročius.
