Jūrės miestelyje (Kazlų Rūdos savivaldybė) birželio 23 d. gyvenamajame name įvyko sprogimas, per kurį apdegė namo šeimininkas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pranešė, kad pranešimas apie įvykį Alyvų gatvėje gautas 11 val. 10 min.
Pasak gelbėtojų, sprogimą sukėlė dujas leidusi dujinė viryklė – patalpoje susidarė dujų bei oro mišinys, kuris ir sprogo. Pats dujų balionas nesprogo; vėliau jis buvo išneštas į saugią aplinką.
Per sprogimą nukentėjo namo šeimininkas, gimęs 1943 metais. Jis patyrė 1 ir 2 laipsnių nudegimus ir buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Pagal paties vyro žodžius, sprogimas įvyko būtent dėl viryklės leistų dujų.
Atvykus ugniagesiams, namo langai buvo išdužę, viduje išmėtyti daiktai, name rūko dūmai. Degimo požymių name nebuvo – gaisras nekilo. Įvykį likvidavę gelbėtojai patalpas išvėdino, o elektros tiekimą į namą atjungė.
Toks įvykis primena dujų balionų keliamą riziką, kuri Lietuvoje vis dar aktuali. PAGD duomenimis, šalyje naudojama apie 400 tūkst. dujų balionų, ir maždaug trečdalis jų yra senesni nei 40 metų. 2025 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje dar buvo 401 daugiabutis, kuriame iki šiol naudojami dujų balionai.
Siekdamas išvengti panašių nelaimių, departamentas primena saugaus naudojimo taisykles. Prieš įnešant dujų balioną į patalpą būtina muilo emulsija patikrinti jo ir ventilio sandarumą; aptikus nuotėkį, jungti balioną draudžiama.
Pajutus dujų kvapą, PAGD pataria užsukti baliono ventilį ir viryklės čiaupus, vėdinti patalpas, nedegti degtukų, nerūkyti ir nejungti elektros prietaisų. Anot specialistų, net maža kibirkštis gali sukelti dujų ir oro mišinio sprogimą.
