Praėjusiais metais Kėdainių verslams netrūko nei galimybių, nei iššūkių: vieni verslai plėtėsi ir investavo, kiti buvo priversti stabdyti veiklą. Tai buvo metai, kupini pokyčių ir naujų pradžių, kurie jautėsi ne tik įmonėse, bet ir pačių žmonių kasdienybėje. Smulkiojo verslo gyvybingumas, naujų įmonių kūrimas ir stambiųjų projektų plėtra ne tik stiprina miesto ekonomiką, bet ir kuria gyvą, įsitraukusią bendruomenę. „Rinkos aikštė“ apžvelgia praeitų metų rezultatus, atskleidžia esamas galimybes ir žvelgia į 2026-uosius – kokie jie laukia Kėdainių verslininkų, rajono gyventojų darbų prasme bei kokių naujų galimybių, plėtros, augimo bei iššūkių jie pasiūlys.
2025-aisiais daugėjo smulkių ir vidutinių verslų
2025 metais Kėdainiuose aktyviausiai augo gamybos sektorius, kuriame fiksuotos didelės investicijos. Kaip pastebi Kėdainių krašto kredito unijos administracijos vadovas ir Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) Kėdainių tarybos pirmininkas Egidijus Žaltauskas, „nors stambioji pramonė generavo didžiausias pajamas, skaitine prasme verslas smulkėjo ir tapo dinamiškesnis“.
Statistika tai patvirtina: 2024 metais Kėdainių rajone veikė 1 419 įmonių, o per 2025 metus buvo įregistruotos dar 125 naujos įmonės. Tai rodo augantį smulkaus ir vidutinio verslo aktyvumą – nuo paslaugų iki mažmeninės prekybos ir įvairių technologinių sprendimų.
Tačiau kartu su augimu teko susidurti ir su bankrotais. Praėjusiais metais Kėdainiuose užsidarė ne viena didesnė įmonė, o tai gyventojams kėlė nerimą dėl darbo vietų ir bendros ekonominės situacijos. Pasak E. Žaltausko, vienos pagrindinės priežasties, kodėl verslai nutraukia veiklą, nėra.
„Dažniausiai tai sudaro aplinkybių ir veiksmų grandinė – finansiniai sunkumai ir kapitalo trūkumas, didėjančios veiklos sąnaudos, rinkos paklausos ir konkurencijos spaudimas, mokesčių politikos pokyčiai ar neadekvatus verslo modelis“, – galimas verslų pabaigos priežastis vardijo pašnekovas.
Nepaisant to, bendras vaizdas rodo, kad Kėdainiai išlieka pramonės miestu, kuriame stambusis verslas sudaro ekonominį pamatą, o smulkiojo verslo pagyvėjimas liudija platesnį gyventojų įsitraukimą į verslo kūrimą.
Infrastruktūra – būtina sąlyga investicijoms
Kalbėdamas apie verslo plėtros galimybes, E. Žaltauskas kaip vieną svarbiausių veiksnių įvardija infrastruktūrą.
„Vietos infrastruktūros atnaujinimas ir specializuotų verslo zonų kūrimas yra esminė sąlyga investicijoms apskritai atsirasti regione“, – pabrėžia E. Žaltauskas.
Anot jo, KPPAR nuolat stebi verslo aplinką Kėdainiuose ir aplinkiniuose regionuose: „Didžiausios viltys siejamos su Kėdainių laisvąja ekonomine zona (LEZ), kurioje jau sukurta gera infrastruktūra ir sudarytos palankios sąlygos investuotojams. Taip pat dėmesys krypsta ir į mažesnes teritorijas aplink miestą, kuriose vystosi smulkesni verslo projektai.“
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kėdainių filialo direktorė Vilma Likšienė pabrėžia, kad šiandien infrastruktūra investuotojams nebėra papildomas privalumas, tai – būtinybė.
„Didžiausias poreikis matomas pramoninių ir sandėliavimo pastatų segmente. Įmonės ieško greitai paruoštų sklypų su komunikacijomis ir galimybių sparčiai pradėti statybas“, – sako ji.
Investicijos ir darbo vietos
Vienas ryškiausių šiuo metu įgyvendinamų projektų Kėdainiuose – „Kormotech“ gamyklos statybos LEZ teritorijoje. Pasak V. Likšienės, tai reikšminga investicija, kuri ne tik stiprina Kėdainių kaip pramoninio centro pozicijas, bet ir kuria naujas darbo vietas bei papildomą paklausą vietos paslaugoms ir logistikai.
Apskritai prognozuojama, kad 2026 metais Kėdainiuose galėtų būti sukurta apie 200–250 naujų darbo vietų.
„Kiekviena investicija kuria darbo vietas, kokia ji bebūtų“, – pabrėžia E. Žaltauskas.
Aktyviausias darbo vietų kūrimas, jo teigimu, numatomas maisto pramonėje ir gyvūnų pašarų gamyboje, kur šiuo metu baigiamos įgyvendinti dvi didelės investicijos.
Žvilgsnis į 2026-uosius: atsargus, bet kryptingas augimas
Prasidėjus naujiems metams, verslo nuotaikos Kėdainiuose išlieka santūrios. Pasak V. Likšienės, verslas vis labiau orientuojasi ne į greitą apimčių augimą, o į našumo didinimą, procesų efektyvinimą ir ilgalaikį stabilumą: „Įmonės aktyviai investuoja į automatizaciją, skaitmenizavimą, energijos efektyvumą ir energetinį savarankiškumą.“
Šias tendencijas lemia ne tik vietos, bet ir globalūs veiksniai – energetikos kainų svyravimai, geopolitinė situacija, ES žaliojo kurso reikalavimai bei besikeičiančios tiekimo grandinės.
„Verslas šiandien veikia nuolatinio prisitaikymo režimu – atsargiai vertina plėtrą, bet nuosekliai investuoja į vidinį atsparumą ir lankstumą“, – teigia V. Likšienė.
Kėdainiai, anot jos, turi didžiausią augimo potencialą apdirbamosios gamybos modernizacijoje, logistikoje, su pramone susijusiose paslaugose bei žaliojoje energetikoje. Stipri geografinė padėtis, išvystyta pramonės bazė ir LEZ infrastruktūra leidžia miestui išlikti patrauklia alternatyva investuotojams ir regiono gyventojams.
Apibendrinant 2025-ieji Kėdainiams buvo metai, atskleidę tiek silpnąsias, tiek stipriąsias vietos ekonomikos puses. O 2026-ieji, kaip prognozuoja verslo atstovai, turėtų tapti ne staigaus šuolio, bet apgalvoto, tvaraus augimo laikotarpiu – tokiu, kuris kuria stabilumą ir ilgalaikę vertę visai Kėdainių bendruomenei.
Tekstas ir nuotrauka „Rinkos aikštės“ (Goda Ivaškevičiūtė; „Rinkos aikštės“0147 archyvo nuotr.)
