K. Budrys ir Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas paspaudžia rankas

Kęstutis Budrys su Vokietijos parlamento atstovu aptarė Europos saugumą ir paramą Ukrainai

Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys lapkričio 18 d. susitiko su Vokietijos parlamento (Bundestago) Gynybos komiteto pirmininku Thomasu Röwekampu. Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešimu, jiedu aptarė Europos ir transatlantinį saugumą, paramą Ukrainai, kovą su dezinformacija ir glaudesnį Lietuvos bei Vokietijos bendradarbiavimą. Ministro darbotvarkėje 9 val. buvo numatyti darbiniai pusryčiai.

Budrys Vokietijos sprendimą dislokuoti brigadą pavadino istoriniu

Budrys pabrėžė, kad Lietuva vertina Vokietijos lyderystę stiprinant Lietuvos, Europos ir NATO rytinio flango saugumą bei nuoseklią paramą Ukrainai. Ministro teigimu, sprendimas dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje yra strategiškai reikšmingas viso NATO atgrasymui ir gynybai ir rodo, kad abiejų šalių partnerystė stipresnė nei bet kada anksčiau.

Lietuvos krašto apsaugos ministerija spalio 2 d. skelbė, kad iki 2026 m. pabaigos Vokietijos brigadoje tarnaus apie 2 000 karių ir civilių. Pagal tuometinį planą didžioji karių dalis turėtų būti perkelta 2027 m. antrąjį pusmetį, o visą kovinį pajėgumą pasiekusią brigadą numatyta perkelti iki 2027 m. pabaigos.

Budrys paragino didinti paramą Ukrainai ir tęsti stojimo į ES derybas

Ministras ragino išlaikyti ir didinti ilgalaikę paramą Ukrainai, o atsakomybę už ją sąžiningai pasidalyti visiems partneriams. Pasak Budrio, Ukrainos narystė Europos Sąjungoje turi likti strateginis tikslas, todėl iki 2026 m. pabaigos reikėtų atverti likusius stojimo derybų skyrius ir išlaikyti aiškią narystės perspektyvą.

Europos Komisijos gairėse iki metų pabaigos siūloma atverti du likusius derybų skyrių blokus. Ketvirtasis apima žaliąją darbotvarkę ir tvarų susisiekimą, penktasis – išteklius, žemės ūkį ir sanglaudą.

Budrio vertinimu, Rusija nerodo realaus noro nutraukti agresiją prieš Ukrainą, o gausėjančios taikos iniciatyvos savaime nerodo pažangos. Ministras teigė, kad prieš pradedant derybas dėl teisingos ir ilgalaikės taikos turi įsigalioti visapusiškos paliaubos. Jis atmetė saugumo modelius, grindžiamus Rusijos diktuojamomis sąlygomis ar įtakos sferomis.

Lietuva pasiūlė Vokietijai dalytis kovos su dezinformacija patirtimi

Aptariant, kaip didinti visuomenių atsparumą dezinformacijai ir užsienio informacinėms manipuliacijoms, Budrys pasiūlė Vokietijai pasidalyti Lietuvos strateginės komunikacijos ir medijų raštingumo patirtimi. Jis taip pat pakvietė Vokietiją aktyviau įsitraukti į bendras iniciatyvas.

Ministras padėkojo Vokietijai už indėlį į Europos saugumą ir išreiškė lūkestį toliau bendradarbiauti stiprinant Ukrainos atsparumą, Europos gynybos pajėgumus ir demokratinių visuomenių atsparumą išorės grėsmėms.