Rusijos karas prieš Ukrainą paspartino Centrinės Azijos valstybių siekį įvairinti ginkluotės tiekėjus ir mažinti priklausomybę nuo Maskvos, o vis didesnę regiono gynybos rinkos dalį užima Kinija, anksčiau čia daugiausia laikyta prekybos ir investicijų partnere.
Pekinas tiekia oro gynybos sistemas ir lėktuvus
Kinija Centrinės Azijos šalims parduoda kovinius dronus, karinius transporto lėktuvus, šarvuočius ir oro gynybos sistemas. Jos skverbimasis į regiono gynybos rinką prasidėjo dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, ypač Turkmėnijos ir Uzbekistano oro gynybos sektoriuose.
Turkmėnija įsigijo Kinijos didelio nuotolio HQ-9 ir vidutinio nuotolio HQ-12 oro gynybos sistemas. Su šiomis sistemomis siejamo 2016 metų kontrakto vertė buvo vertinama maždaug 230 mln. JAV dolerių. Uzbekistanui Kinija pristatė FD-2000 – eksportinę HQ-9 didelio nuotolio sistemos versiją.
2026 metų liepą ir rugpjūtį pasirodė pranešimų, kad Uzbekistanas galėjo gauti keturis daugiafunkcius naikintuvus „Chengdu J-10CE“. Neoficialiai taip pat skelbta apie galimą susitarimą dėl iš viso 24 tokių lėktuvų, tačiau iki rugpjūčio 28 dienos nei Uzbekistano sostinė Taškentas, nei Pekinas nebuvo oficialiai patvirtinę sutarties ar pirmųjų naikintuvų pristatymo.
Kazachstanas pagal 2018 metų susitarimą su Kinijos orlaivių gamintoja „Shaanxi Aircraft Corporation“ įsigijo aštuonis karinius transporto lėktuvus Y-8F-200W. Pirmasis jų šalį pasiekė tais pačiais metais.
Oro gynybos sistemų ir naikintuvų pirkimas sukuria dešimtmečius galinčią trukti priklausomybę nuo tiekėjo. Valstybėms nuolat reikia raketų, variklių, atsarginių dalių, programinės įrangos, remonto ir modernizavimo paslaugų, taip pat personalo mokymo.
Kiniška technika pasiekė dronų parkus ir paradus
Kazachstanas įsigijo kiniškų kovinių dronų „Wing Loong-1“, o Uzbekistano ir Turkmėnijos arsenaluose taip pat atsirado „Wing Loong“ bei CH-3A šeimų bepiločių orlaivių.
Kiniškos sausumos pajėgų technikos daugėja ir Tadžikistane. Per 2020 metų vasario 21 dieną šalies sostinėje Dušanbėje surengtą Tadžikistano ginkluotųjų pajėgų 27-mečio paradą buvo parodyti „Norinco VP11“ ir CS/VN3 šarvuočiai, „China Tiger“ patruliniai automobiliai, mažiausiai vienas 82 mm savaeigis minosvaidis CS/SS4 ir kiniški šaunamieji ginklai.
Pekinas taip pat finansuoja saugumo infrastruktūrą prie Tadžikistano ir Afganistano sienos. Šių objektų statusas vertinamas nevienodai, todėl jų negalima vienareikšmiškai vadinti oficialia Kinijos karine baze.
Rusija išlaiko svarbų karinį vaidmenį
Kinija kol kas nėra visiškai pakeitusi Rusijos kaip pagrindinės Centrinės Azijos karinės veikėjos. Maskva tebelaiko karinius objektus Kirgizijoje ir Tadžikistane, o didelė regiono ginkluotės dalis išlieka sovietinės arba rusiškos kilmės.
Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas tebėra Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos nariai, nors jų arsenaluose daugėja Kinijoje pagamintos technikos.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto SIPRI duomenimis, Rusijos pagrindinių ginklų eksportas 2021–2025 metais buvo 64 proc. mažesnis nei 2016–2020 metais. Rusijos dalis pasaulinėje šių ginklų eksporto rinkoje sumažėjo nuo 21 iki 6,8 proc.
Todėl, kaip vertina Centrinės Azijos ir Kaspijos regiono naujienų portalas „The Caspian Post“, tiksliau kalbėti ne apie visišką Rusijos išstūmimą, bet apie jos beveik monopolinės padėties Centrinės Azijos gynybos rinkoje nykimą.
