Lietuvos gyventojai iš dešimties vertintų šalies institucijų labiausiai pasitiki policija, o mažiausiai – Seimu, rodo Eltos užsakymu bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. Policija pasitiki 74 proc., o Seimu – 29 proc. respondentų.
Policija nepasitiki 22 proc. apklaustųjų. Palyginti su rugpjūčio 20–31 dienomis atliktu tyrimu, pasitikėjimas šia institucija sumažėjo 3 procentiniais punktais – nuo 77 iki 74 procentų.
Antroje vietoje atsidūrė Lietuvos kariuomenė: ja pasitiki 72 proc., o nepasitiki 24 proc. respondentų. Ankstesnėje apklausoje pasitikėjimas kariuomene siekė 70 procentų.
Didžiausias teigiamas pokytis užfiksuotas vertinant „Sodrą“. Pasitikėjimas šia institucija per vieną tyrimo laikotarpį išaugo 5 procentiniais punktais – nuo 60 iki 65 procentų. „Sodra“ nepasitiki 27 proc. apklaustųjų.
Savivaldybėmis pasitiki 58 proc., o nepasitiki 36 proc. gyventojų. Rugpjūčio pabaigoje pasitikėjimas savivaldybėmis siekė 56 procentus.
Bažnyčia pasitiki 56 proc. respondentų, nepasitiki – 37 procentai. Ankstesniame tyrime pasitikėjimo rodiklis buvo 54 procentai.
Prezidentūra pasitiki 51 proc., o nepasitiki 44 proc. apklaustųjų. Rugpjūčio pabaigoje šia institucija pasitikėjo 49 proc. gyventojų.
Lietuvos žiniasklaida pasitiki 48 proc., nepasitiki – 47 proc. respondentų. Ankstesnėje apklausoje pasitikėjimas žiniasklaida siekė 46 procentus.
Trijų institucijų vertinimas buvo neigiamas: jomis nepasitikinčių respondentų dalis viršijo pasitikinčiųjų dalį.
Teismais pasitiki 43 proc., o nepasitiki 48 proc. apklaustųjų. Vyriausybe pasitiki 32 proc. gyventojų, nepasitiki – 63 procentai.
Prasčiausiai iš dešimties institucijų įvertintas Seimas. Parlamentu pasitiki 29 proc., o nepasitiki 67 proc. respondentų.
Taigi policija, kariuomene, „Sodra“, savivaldybėmis, Bažnyčia, Prezidentūra ir žiniasklaida gyventojai dažniau pasitiki negu nepasitiki. Vertinant teismus, Vyriausybę ir Seimą vyrauja nepasitikėjimas.
Tyrimas vyko 2026 metų rugsėjo 23–spalio 5 dienomis. Asmeninio interviu būdu 110 atrankos taškų apklausti 1 025 ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos gyventojai.
Apklaustųjų sudėtis atitiko šalies gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę ir gyvenvietės tipą. Tyrimo rezultatų paklaida neviršija 3,1 procento.
