Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams perduota baudžiamoji byla dėl, kaip įtariama, iš miesto gyventojų išviliotų 33 tūkst. eurų. Byloje kaltinama Šiaulių gyventoja, kuri esą atvykdavo paimti suklaidintų žmonių banko kortelių arba grynųjų pinigų.
Skambintojai keitė vaidmenis ir išviliojo banko duomenis
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nusikalstamos veikos įvykdytos 2025 metų spalį. Gyventojams skambinę asmenys prisistatydavo telekomunikacijų bendrovių ir bankų darbuotojais arba policijos pareigūnais. Jie tikino, kad žmonių sąskaitose vykdomos įtartinos operacijos arba mėginama pasisavinti jų pinigus.
Vienam Klaipėdos gyventojui pirmiausia paskambino telekomunikacijų bendrovės darbuotoju prisistatęs asmuo. Vėliau su vyru susisiekė tariamas policijos pareigūnas, o po jo – banko darbuotoju apsimetęs skambintojas.
Patikėjęs, kad iš jo sąskaitos mėginama paimti pinigus, vyras atskleidė banko kortelės PIN kodą ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Kortelę jis perdavė atvykusiai tariamai policijos darbuotojai – šioje byloje kaltinamai šiaulietei.
Po kelių dienų pagal panašią schemą buvo apgauta kita klaipėdiečių šeima. Skambintojai įtikino, kad iš vyro banko sąskaitos kėsinamasi paimti pinigus, o kortelės pasiimti vėl atvyko kaltinamoji. Tą pačią dieną ją automagistralėje sulaikė policijos pareigūnai.
Įtariama, kad moters bendrininkai, pasinaudoję anksčiau gautais elektroninės bankininkystės duomenimis, keliais pervedimais iš nukentėjusiojo sąskaitos paėmė 19,5 tūkst. eurų.
Skambutis numeriu 112 padėjo išsaugoti 3,5 tūkst. eurų
Dar vieną Klaipėdos gyventoją telekomunikacijų bendrovės darbuotoju prisistatęs asmuo įtikino telefone įdiegti programinę įrangą, leidžiančią įrenginį stebėti ir valdyti nuotoliniu būdu.
Vėliau banko apsaugos darbuotoju ir policijos pareigūnu apsimetę skambintojai vyrui teigė, kad jo pinigus mėgina pasisavinti kiti asmenys. Vykdydamas jų nurodymus nukentėjusysis banke išsigrynino 3,5 tūkst. eurų, kuriuos turėjo perduoti atvyksiančiam žmogui.
Tyrimo duomenimis, prie vyro namų atvyko kaltinamoji, tačiau pinigų negavo. Nukentėjusiajam paskambinus bendruoju pagalbos numeriu 112, nuotolinę prieigą prie jo telefono turėję bendrininkai, kaip įtariama, tai pastebėjo ir liepė moteriai pasišalinti. Po nepavykusio bandymo paimti pinigus vyro telefonas buvo užrakintas nuotoliniu būdu.
Policija šią sukčiavimo schemą vadina paplitusia
Kaltinamajai inkriminuojami sukčiavimas ir pasikėsinimas sukčiauti, valstybės tarnautojo vardo pasisavinimas, neteisėtas disponavimas elektroninėmis mokėjimo priemonėmis bei jų duomenimis ir neteisėtas prisijungimas prie informacinių sistemų.
Tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras, o jį atliko Klaipėdos apskrities policijos pareigūnai, tiriantys nusikaltimus nuosavybei.
Klaipėdos policija kelių skambintojų naudojamą schemą – apsimetimą telekomunikacijų bendrovės, banko ir policijos darbuotojais, bankininkystės duomenų viliojimą bei kortelės paėmimą – įvardija kaip paplitusį sukčiavimo būdą.
Per pirmąjį 2026 metų pusmetį sukčiai iš Klaipėdos apskrities gyventojų išviliojo daugiau kaip 1,6 mln. eurų. Didžiausia vieno žmogaus prarasta suma siekė 99,2 tūkst. eurų.
Kaltinamoji laikoma nekalta, kol jos kaltumas neįrodytas įstatymų nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
