Lietuvos ir Ukrainos ekspertai tarptautinėje konferencijoje Seime „Priedangos: Ukrainos patirtis ir Lietuvos sprendimai“ diskutavo apie gyventojų apsaugą karo sąlygomis, priedangų vaidmenį civilinėje gynyboje, jų prieinamumą, parengtį ir modernizavimą. Konferenciją organizavo Vidaus reikalų ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Seimu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu bei VšĮ „Memorabilis“.
Chersono srities pareigūnai pasidalijo patirtimi, kaip organizuojama gyventojų apsauga nuolatinių Rusijos atakų sąlygomis, užtikrinamas priedangų veikimas ir kritinių sistemų funkcionavimas. Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas pabrėžė, kad patikimų priedangų įrengimas yra gyventojų išlikimo ir saugumo klausimas, ir padėkojo Lietuvai už paramą, akcentuodamas, kad Ukrainos patirtis padės stiprinti Lietuvos saugumą.
Ukrainos ekspertai pabrėžė, kad priedangų tinklas turi būti vystomas taikos metu, nes karo sąlygomis infrastruktūros kūrimas tampa itin sudėtingas ir gali tapti priešo taikiniu. Sprendimus reikia priimti ir įgyvendinti dabar, mažinant biurokratines kliūtis, planuojant išteklius ir užtikrinant finansavimą bei pirkimus.
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Juozas Olekas pažymėjo, kad ukrainiečiai dalijasi ne teorinėmis žiniomis, o praktine patirtimi, įgyta saugant gyvybes karo sąlygomis. Jo teigimu, Chersono patirtis rodo, kaip svarbu tinkamai įrengta priedanga, aiški veiksmų tvarka ir žmonių žinojimas, kaip elgtis pavojaus akimirką.
Vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė teigė, kad Lietuva padarė pažangą, tačiau dabar svarbiausia pereiti nuo priedangų skaičiaus prie jų kokybės ir realios parengties. Ji pabrėžė, kad per trumpą laiką sukurta plati priedangų sistema, tačiau dėmesys turi krypti į tai, ar priedangos iš tiesų yra parengtos apsaugoti žmogų ir užtikrinti saugias sąlygas.
Lietuvoje – daugiau kaip 6,6 tūkst. priedangų
2026 m. rugsėjo duomenimis, Lietuvoje yra 6 619 priedangų, kuriose vietos pakaktų daugiau kaip 1,67 mln. gyventojų (57,9 proc. šalies gyventojų).
Konferencijoje akcentuota, kad priedangų tinklas turi būti ne tik pakankamas, bet ir tankus bei arti gyventojų. Svarbu efektyviai išnaudoti požeminę infrastruktūrą, pvz., daugiabučių namų rūsius, kartu investuojant į naujus ir mobilius sprendimus bei užtikrinant šiuolaikinius projektavimo ir įrengimo standartus.
Šiuo metu savivaldybės įgyvendina 112 priedangų modernizavimo projektų (818 priedangų), kuriems skirta daugiau kaip 30 mln. eurų. Artimiausiu metu planuojama skelbti trečiąjį kvietimą, kuriam numatyta 16 mln. eurų.
Iki 2030 m. Valstybės gynybos fondo finansavimą priedangų infrastruktūrai planuojama padidinti nuo 77 mln. iki 90 mln. eurų. Taip pat numatoma didinti vienai priedangai galimą skirti finansavimo sumą iki 155 tūkst. eurų ir plėsti finansuojamų darbų sąrašą.
Viceministrė Ana Burkovskienė teigė, kad tikslas yra užtikrinti panašaus lygio priedangos prieinamumo, parengties ir kokybės lygį visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo to, kur žmogus gyvena. Tam reikalingas nuoseklus valstybės ir savivaldybių darbas bei aiškūs reikalavimai.
Nuo 2027 m. sausio 1 d. priedangos bus skirstomos į tris lygius pagal apsaugos lygį, nustatyti privalomi minimalūs techniniai reikalavimai senesnės statybos objektų, mobilioms ir modulinėms priedangoms. Bus aiškiau apibrėžtos savivaldybių ir priedangų valdytojų atsakomybės.
Konferencijoje pabrėžta, kad sisteminis požiūris į civilinę gynybą ir visuomenės atsparumą gali ne tik sustiprinti gyventojų apsaugą, bet ir didinti žmonių saugumo jausmą.
