Konferencija „EKOlink 2026“ akcentuoja ekologiškų produktų kokybę ir pridėtinę vertę

Paroda „Rinkis prekę lietuvišką“ šiemet surengė tarptautinę konferenciją „EKOlink 2026: renkuosi ekologišką – keičiu save, keičiu pasaulį“. Konferenciją, kurią organizavo Žemės ūkio ministerija kartu su VšĮ „Ekoagros“, lydėjo didelis susidomėjimas.

Tai jau trečioji kas dvejus metus vykstanti konferencija, skirta informuoti visuomenę apie ekologinę gamybą ir ekologiškus produktus. Renginyje dalyvavo Lietuvos ir užsienio ekspertai, mokslininkai, praktikai, ekologinės gamybos sektoriaus atstovai ir vartotojai.

Nuo kiekybės prie kokybės

Lietuva ekologinį ūkininkavimą remia ilgiau nei du dešimtmečius. 2004 m., Lietuvai tapus ES nare, ekologinei gamybai buvo skirta beveik 43 tūkst. ha. Nuo to laiko sektorius augo, buvo investuojama į gamybos plėtrą ir ūkininkų kompetencijų kėlimą. 2025 m. sertifikuoti 291 tūkst. ha ekologinės gamybos plotų, o augimo tendencija šalyje išlieka.

Žemės ūkio viceministrė Ligita Valalytė konferencijoje pabrėžė, kad ekologinis sektorius pereina į pridėtinės vertės kūrimo etapą. „Dabar laikas daugiau dėmesio skirti kokybei. Svarbu, ką iš tų ekologiškų hektarų sukuriame, kaip užauginta žaliava tampa produktu, ir ar tas produktas lengvai randa savo pirkėją“, – teigė viceministrė.

Viceministrė taip pat akcentavo, kad ekologiškų produktų gamybos procesas reikalauja daugiau pastangų. „Mums, politikos formuotojams, svarbu sudaryti sąlygas, kad vartotojas galėtų pasitikėti ekologišku produktu, kad suprastų, kuo jis skiriasi nuo kitų, kodėl jį reikėtų rinktis“, – kalbėjo ji. L. Valalytė pabrėžė, kad tai reikalauja visų – politikos, ūkininkų ir vartotojų – bendro darbo.

Anot viceministrės, svarbu matyti visumą: nuo dirvožemio ir ūkininko iki vartotojo stalo. Svarbus ir ūkininkų bendradarbiavimas, trumposios maisto tiekimo grandinės bei savivaldybių vaidmuo. „Norisi, kad viešieji pinigai liktų mūsų ūkiuose. Tai – vienas iš Žemės ūkio ministerijos prioritetų“, – apie trumpųjų maisto grandinių plėtrą kalbėjo L. Valalytė.

Keičiu save – keičiu pasaulį

Konferencijos dalyviai gilinosi į ekologiškų produktų savybes ir naudą, sertifikavimo procesus, vaikų mitybą, produktų kainas ir ekologinių ūkių patirtį.

VšĮ EKOAGROS direktorė Virginija Andrulė pristatė ekologinės gamybos sertifikavimo sistemą, pabrėždama nepriklausomą kontrolę kiekviename etape. „Jeigu nebūtų sertifikavimo, vartotojas turėtų tikėti tik pardavėjo žodžiu. Tikrumas prasideda nuo ženklo – šį pažadą įgyvendina EKOAGROS“, – teigė direktorė.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkė, ūkininkė Brigita Mosiejauskė pasidalijo savo šeimos patirtimi renkantis ekologiją. Restorano šefas Ignas Damanskas patarė, kaip įtraukti daugiau ekologiškų produktų į kasdienę mitybą neviršijant biudžeto. „Nielsen IQ“ vyr. klientų vadybininkė Marja Strelec aptarė ekologiškų ir neekologiškų produktų kainų skirtumus.

KTU Maisto instituto direktorė dr. Alvija Šalaševičienė, remdamasi ES pesticidų tyrimais, pabrėžė švaraus ekologiško maisto naudą sveikatai, ypatingą dėmesį skirdama vaikų mitybai. „Vaikai nėra maži suaugusieji. Vienas vaiko kūno kilogramas suvartoja daug daugiau maisto nei suaugusiojo, tad ir patenkančių pesticidų bus daug daugiau. Vaikai dažnai renkasi valgyti monotonišką maistą, tad su vienu produktu gali gauti labai daug pesticidų“, – perspėjo mokslininkė.

Konferencijoje vyko diskusijos, kuriose Lietuvos ir kitų šalių ūkininkai, verslo, mokslo, savivaldos institucijų atstovai skirtingais aspektais – nuo gamybos ir sveikatos iki vartotojo pasirinkimo – nagrinėjo ekologijos temą.

Baigiantis konferencijai, KTU Panevėžio technologijų ir verslo fakulteto prof. dr. Daiva Žostautienė visus kvietė apmąstyti savo įpročius ir prisiminti mintį: „Keičiu save – keičiu pasaulį.“