Lenkijos prezidento patarėjas Radosławas Gruka rugpjūčio 13 dieną Vilniuje susitiko su Lietuvoje veikiančių lenkų nevyriausybinių organizacijų atstovais ir pažadėjo nuosekliai remti veiksmus, skirtus lenkiškų mokyklų išsaugojimui.
Lenkijos ambasada nurodė, kad susitikime aptartas, jos vertinimu, nevienodas Trakų rajono savivaldybės požiūris į mokyklas lenkų mokomąja kalba. Ambasados teigimu, dėl pertvarkos Paluknio Longino Komolovskio gimnazija praranda savarankiškumą.
R. Gruka pabrėžė, kad tokių mokyklų išsaugojimas svarbus tautinei tapatybei ir kultūrai puoselėti bei atitinka Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos principus. Jis taip pat patikino remsiantis Lietuvos ir Lenkijos Draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties įsipareigojimų įgyvendinimą.
Trakų rajono savivaldybė 2022 metais nusprendė Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinę mokyklą ir Paluknio Longino Komolovskio gimnaziją reorganizuoti į skyrius, prijungiant jas prie kitų gimnazijų.
Mokyklų bendruomenės, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai ir Lenkijos politikai šią pertvarką vadino diskriminacine, perspėdami apie nepatogumus vaikams ir mokytojams. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra sakęs, kad padėtis kenkia Lietuvos ir Lenkijos dvišaliams santykiams, o Seimo pirmininkas Juozas Olekas rugpjūčio 10–13 dienų savaitę paragino savivaldybę sprendimus persvarstyti.
Trakų rajono meras Andrius Šatevičius tvirtina, kad mokyklos nėra uždaromos, o pertvarkomos į didesnių gimnazijų skyrius pagal 2022–2026 metų mokyklų tinklo pertvarkos planą. Anot jo, teismai sprendimus dėl abiejų mokyklų pripažino teisėtais ir atitinkančiais galiojančius teisės aktus.
Meras teigia, kad ugdymas lenkų mokomąja kalba išliks, o sutaupytos lėšos bus skirtos mokinių poreikiams ir infrastruktūrai. Jo vertinimu, pertvarką lėmė mažėjantis mokinių skaičius, augančios išlaikymo sąnaudos ir mokyklų neatitiktis teisės aktams.
Rugpjūčio 12 dieną Vyriausybė Vilniaus, Šalčininkų, Trakų ir Švenčionių rajonuose leido vienintelėms tautinių mažumų bei rajono lietuviškoms mokykloms mažinti baigiamųjų klasių minimalų mokinių skaičių nuo 12 iki aštuonių, o bendrą mokinių skaičių – iki mažiau nei 60.
