Daugiau nei kas dešimtadalis (11,4 proc.) Lietuvos vairuotojų po avarijos automobilį remontuotų tik tiek, kiek leidžia finansinės galimybės, o 3,2 proc. jo visai neremontuotų. Tokius duomenis atskleidė „Edrauda.lt“ užsakymu atliktas tyrimas. Daugiau nei pusė (59,6 proc.) respondentų negalėtų skirti daugiau nei 1 000 eurų automobilio remontui nesukeldami sau rimtų finansinių sunkumų, o 37,8 proc. galėtų skirti ne daugiau kaip 500 eurų.
Avarijos sukeltas remonto išlaidas dažniausiai planuojama dengti iš asmeninių santaupų (40,2 proc.) arba KASKO draudimo (32,4 proc.).
Tyrimas parodė, kad pasirengimas netikėtoms automobilio išlaidoms nepriklauso vien nuo gaunamų pajamų. Net namų ūkiuose, kuriuose pajamos vienam nariui viršija 1 500 eurų per mėnesį, KASKO draudimu naudojasi tik 50 proc. respondentų.
Vilniaus universiteto Finansų katedros profesorė Jelena Stankevičienė pastebi, kad tai susiję ne tik su pajamomis, bet ir su žmonių finansinės rizikos vertinimu. Pasak jos, gyventojai dažnai sprendžia pagal kasdienį pinigų srautą ir subjektyviai suvokiamą riziką, o ne pagal galimo nuostolio dydį, taip pat linkę nuvertinti retų, bet brangių įvykių tikimybę.
Finansinio pažeidžiamumo ir draudimosi skirtumas ypač ryškus mažiausias pajamas gaunančių gyventojų grupėje. Kur pajamos vienam nariui neviršija 550 eurų per mėnesį, KASKO draudimu naudojasi tik 7,7 proc. respondentų, nors net 65,4 proc. jų negalėtų skirti daugiau nei 500 eurų remontui be rimtesnių finansinių pasekmių.
„Paradoksalu, tačiau būtent žmonės, kurie neturi pakankamai santaupų netikėtam remontui, dažnai renkasi rizikuoti ir apskritai nesidrausti KASKO draudimu, užuot juo pasinaudoję kaip savo finansiniu buferiu“, – sako „Edrauda.lt“ vadovė Rima Kazlauskaitė-Alkinė.
Jauniausi vairuotojai (18–29 m.) reikšmingai dažniau nurodė, kad automobilį remontuotų tik pagal finansines galimybes – taip atsakė 25,2 proc. šios amžiaus grupės. Vyresnėse amžiaus grupėse šis rodiklis siekė 5,1–9,2 proc.
Tyrimas taip pat atskleidė skirtumų tarp apskričių: daugiausia KASKO draudimą įsigijusių yra Marijampolės (45 proc.), Klaipėdos (35,1 proc.), Kauno (34,9 proc.) ir Vilniaus (34,2 proc.) apskrityse. Mažiausias rodiklis fiksuojamas Alytaus apskrityje (14,8 proc.) ir Utenos apskrityje (20 proc.).
„Jei žmogus neturi kelių tūkstančių eurų santaupų, kurias galėtų skirti netikėtam remontui, KASKO draudimas nustoja būti prabanga ir tampa realia apsauga nuo didelių finansinių išlaidų“, – teigia R. Kazlauskaitė-Alkinė.
Apklausą rugsėjo mėnesį atliko tyrimų bendrovė „Norstat“.
Apie „Edrauda.lt“
„Edrauda.lt“ – Lietuvoje veikianti draudimo tarpininkavimo platforma, suteikianti galimybę palyginti skirtingų draudikų pasiūlymus ir automatizuoti draudimo procesus.
