Kauno rajonas krizės atveju galėtų priimti iki 23 tūkst. evakuojamų gyventojų, o savivaldybės turimų išteklių jiems aprūpinti pakaktų iki 30 dienų, per rugsėjo 26-ąją surengtas nacionalines pratybas teigė rajono vicemeras Laurynas Dilys.
Pratybose patikrino visą evakavimo kelią
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento surengtos gyventojų evakavimo pratybos buvo nacionalinių mobilizacijos sistemos pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalis. Pasak L. Dilio, mobilizacijos planuose Kauno rajonas yra gyventojus priimanti savivaldybė, todėl per pratybas tikrino savo pasirengimą atlikti šį vaidmenį.
Pagal scenarijų dėl agresijos akto ir jo padarinių buvo modeliuojama didelio masto evakuacija iš 30 savivaldybių į kitas 30 savivaldybių. Visose 60 Lietuvos savivaldybių tikrinti evakavimo veiksmai, tačiau praktiniuose epizoduose dalyvavo tik iš anksto užsiregistravę savanoriai – kiti gyventojai nebuvo evakuojami.
Per pratybas tikrinta visa veiksmų seka: gyventojų perspėjimas ir informavimas, jų surinkimas bei registravimas, išvykimo organizavimas, tranzitas ir priėmimas paskirties savivaldybėse.
Praktiniai veiksmai vyko Anykščių, Ignalinos, Kauno, Pakruojo, Švenčionių, Tauragės, Telšių ir Vilkaviškio rajonų bei Pagėgių savivaldybėse. Kitos savivaldybės procedūras bandė savo ekstremaliųjų situacijų operacijų centruose.
Kauno rajone esančios Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos patalpose įrengtame priėmimo punkte priimta daugiau kaip 100 dalyvių iš Švenčionių ir Vilkaviškio savivaldybių. Tai buvo didžiausias vienai savivaldybei per šias pratybas numatytas priimamų žmonių skaičius.
Per pratybas pirmą kartą valstybės mastu išbandytas 2026 metais patvirtintas Valstybės lygio detalusis gyventojų evakavimo planas. Visose rugsėjo 25–spalio 3 dienomis vykstančiose pratybose „Vyčio skliautas 2026“ numatytas maždaug 150 institucijų, 3 tūkst. pareigūnų, tarnautojų bei savivaldybių atstovų ir apie 1 tūkst. savanorių dalyvavimas.
Raudonasis Kryžius pasigedo bendros registravimo sistemos
Lietuvos Raudonasis Kryžius padėjo evakuoti ir priimti žmones, teikė pirmąją bei psichologinę pagalbą ir prisidėjo įrengiant priėmimo punktus.
Organizacijos Krizių ir ekstremalių situacijų valdymo departamento reagavimo vadovė Vytautė Stankevičienė kaip vieną pratybų trūkumų įvardijo bendros evakuojamų žmonių registravimo sistemos stoką.
Pasak jos, registruojant būtina ne tik suskaičiuoti išvykstančius ir atvykstančius žmones, bet ir užfiksuoti individualius jų poreikius: ar žmogus atvyko su vaikais arba gyvūnu, ar jam reikia pagalbos judėti, būti nuvežtam į ligoninę arba perkeltam į kitą apgyvendinimo vietą.
V. Stankevičienės teigimu, taip pat trūko bendro situacijos vaizdo. Informacija iš veiksmų vietų ir savivaldybių ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų buvo fragmentuota, todėl nevyriausybinės organizacijos kartu derino poreikius bei turimus išteklius ir siekė suteikti pagalbą ten, kur jos labiausiai reikėjo.
Raudonojo Kryžiaus atstovė vertino, kad daugiausia chaoso kyla pirmosiomis evakuacijos minutėmis ir registruojantis, tačiau vėliau procesas vyksta sklandžiai.
Savanoriai procesą vadino aiškiu ir sustyguotu
Iš Švenčionių rajono evakuotos savanorės Vida ir Rima pratybas įvertino teigiamai. Jos teigė žinojusios, ką turi daryti, o aiškios instrukcijos padėjo išvengti chaoso.
Kitas dalyvis Miroslavas sakė, kad procesas buvo gerai sustyguotas. Jis su žmona pranešimą apie evakuaciją gavo maždaug 8.30 val., buvo paprašytas atvykti prie seniūnijos, išklausė instruktažą ir prieš 11 val. autobusu išvyko į priėmimo vietą. Išvykimo teko palaukti, kol buvo atvežta vaikščiojimo negalią turinti moteris.
PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas pabrėžė, kad evakuojant būtina pasirūpinti visomis gyventojų grupėmis, ypač socialiai pažeidžiamais ir negalią turinčiais žmonėmis.
Vidaus reikalų viceministrė Ana Burkovskienė atkreipė dėmesį, kad evakavimas yra tik viena civilinės saugos dalis. Pasak jos, valstybė taip pat plečia priedangų tinklą, modernizuoja gyventojų perspėjimo sistemas ir stiprina kolektyvinės apsaugos priemones.
