Lietuvos užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas rugsėjo 25 dieną Vilniuje su Filipinų darbo migrantų sekretoriumi Hansu Leo J. Cacdacu aptarė darbuotojų migraciją ir abiejų šalių žmogiškuosius ryšius. Tą pačią dieną Lietuvos ir Filipinų institucijos pasirašė bendrą komunikatą dėl migrantų darbuotojų.
Vilnius pabrėžė darbuotojų apsaugą ir lietuvių kalbą
V. Verbickas teigiamai įvertino didėjantį Filipinų specialistų ir darbuotojų indėlį į Lietuvos ekonomiką. Viceministro teigimu, darbo jėgos judumas turi būti skaidrus, tvarkingas ir abipusiai naudingas.
Jis taip pat pabrėžė būtinybę saugoti migrantų teises bei gerovę ir kartu atsižvelgti į teisėtus darbdavių interesus. Lietuvių kalbos mokėjimą V. Verbickas įvardijo kaip svarbią sėkmingos integracijos į Lietuvos darbo rinką ir visuomenę sąlygą.
Abi šalys teigiamai įvertino stiprėjantį Lietuvos ir Filipinų institucijų bendradarbiavimą.
Šalys pasirašė dvejus metus derintą dokumentą
Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Filipinų darbo migrantų departamentas Vilniuje pasirašė bendrą komunikatą dėl migrantų darbuotojų.
Vykdamas į Lietuvą H. L. J. Cacdacas šį dokumentą vadino dvejus metus derintu dvišaliu darbo susitarimu, tačiau Lietuvos Užsienio reikalų ministerija jį įvardija kaip bendrą komunikatą.
Filipinų pareigūnas sakė, kad pasirašyti dokumentą jį įgaliojo šalies prezidentas Ferdinandas Marcosas jaunesnysis. Pasak H. L. J. Cacdaco, derinant dokumentą taip pat dalyvavo Filipinų užsienio reikalų sekretorė Ma. Theresa Lazaro ir Lietuvai akredituota Filipinų ambasada Lenkijos sostinėje Varšuvoje.
Darbo migraciją, darbuotojų apsaugą ir tolesnį institucijų dialogą H. L. J. Cacdacas jau buvo aptaręs su Lietuvos vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi per gegužės 5 dieną Niujorke vykusį susitikimą. Lietuvos Vidaus reikalų ministerija tuomet skelbė remianti reguliaraus dvišalių konsultacijų mechanizmo sukūrimą.
Lietuvoje dirba 4 826 Filipinų piliečiai
Rugsėjo 1 dienos duomenimis, Lietuvoje dirbo 4 826 Filipinų piliečiai. Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, daugiausia jų dirbo Klaipėdos regione, Lietuvos vakaruose, ir aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančiose pozicijose.
H. L. J. Cacdacas nurodė, kad filipiniečių darbuotojų Lietuvoje ypač reikia gamybos ir svetingumo sektoriuose. Vis dėlto, jo teigimu, dalis šalies piliečių į Lietuvą atvyksta per trečiųjų valstybių įdarbinimo grandines ir nėra tinkamai užregistruojami Filipinų institucijose. Todėl esą būtinas glaudesnis abiejų valstybių koordinavimas.
Balandžio 1 dieną galiojančius leidimus gyventi Lietuvoje turėjo 3 404 Filipinų piliečiai. Daugiausia jų dirbo statybų, transporto ir gamybos sektoriuose, o dažniausios profesijos buvo vairuotojai, suvirintojai ir elektrikai.
Filipinuose prašymus išduoti Lietuvos leidimus gyventi ir nacionalines vizas galima pateikti išorės paslaugų centruose Sebu mieste ir Manilos metropoliui priklausančiame Makatyje.
